Antradienio vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje atiduota duoklė madai – čia vyko konkurso „Injekcija“ finalas, kurio metu savo darbus pristatė jaunieji kūrėjai. Į konkurso finalą buvo atrinkta šešiolika jaunųjų dizainerių, pateikusių darbus ir jais atsakiusių į klausimą, ar mada lygu religija. Iš viso paraiškas konkursui šiemet pateikė 74 dizaineriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Komisija išrinko keturis nugalėtojus – jais tapo Tatsiana Grakova su kolekcija „Vivaldi for PDA“, Anos Romanovos ir Dovilės Cubulskaitės duetas su kolekcija „Pure“, Akvilė Jančiauskaitė su kolekcija „Zinesters“ ir Ugnė Martinaitytė su kolekcija „CosJ.“. Jie turės galimybę savo kūrybą pristatyti „Mados infekcijoje“ 2014-ųjų pavasarį.
„Absoliuti dauguma šiųmetinių finalistų talkina Lietuvos ir užsienio dizaineriams jų mados namuose, yra dirbę mados savaičių ir festivalių užkulisiuose, patys sukūrę ir pristatę mažiausiai po vieną kolekciją“, – sakė konkurso programą ir naujus mados pasaulio talentus pristačiusi festivalio „Mados infekcija“ kūrybos vadovė, dizainerė Sandra Straukaitė.
Visi šešiolika finalininkų varžėsi dėl kvietimo savo kūrybą pristatyti „Mados infekcijoje“ 2014-ųjų pavasarį.
Mados vakarą pradėjo jaunoji dizainerė iš Rusijos Tatsiana Grakova. Baltarusijoje gimusi, o šiuo metu Rusijoje gyvenanti Tatsiana baigė Taikomosios dailės ir mados kolegiją bei Dizaino ir dekoratyviųjų menų institutą. Jos kolekcijoje „Vivaldi for PDA“ vyrauja baroko epochos elementai – megztos skrybėlės čia primena aukštas tuo metu madingas plaukų šukuosenas su daug garbanų. Skrybėlės, garbanos ir visos kitos galvos apdangalų detalės sukurtos gana grubiai dygsniuojant. Kolekcijos drabužiuose taip pat naudojamos baroko epochos detalės iš architektūros. Kolekcijos herojė pasimetusi epochose: jos įvaizdyje susipina istorija ir šiandienos technologijos bei modernios ateities tendencijos.
Vitalija Malyško pažintį su aprangos dizainu pradėjo Vilniaus kolegijoje, o vėliau ją tęsė Vilniaus dailės akademijoje. „Injekcijos“ finalo metu ji pristatė savo kolekciją „Madoisto dienoraštis“, kuri žiūrovui parodyta per trumpą išgalvotą istoriją apie jauną vyrą, kuris ne tik išpažįsta Madoizmą – religiją, kuri oficialiai neegzistuoja – bet ir yra tariamasis jos pradininkas. Kolekcija buvo persmelkta drąsaus, nebijančio šokiruoti vyro įvaizdžiu. Apnuogintas kūnas ir įmantrūs aksesuarai ant galvos neleido suabejoti autorės apsisprendimu pavaizduoti mados naujovių įsuktą vyrą.
Karolina Fomičiova, kitaip dar žinoma slapyvardžiu Fomi, šįmet baigė studijas Londono Middlesex universitete. Jos kolekcijoje „Flap“ gausu detalių, karoliukų, siuvinėjimų, perdirbtų ir naujai sukurtų audinių. Jaunosios dizainerės kolekcijos vinis – į kutus sudraskyta organza, taip bandant sukurti vientisą šilko kutų tekstūrą. Sudraskytas indiškas austas šilkas kuria plunksnų efektą, o šilko draperijos puošia sportinius trikotažo džemperius. Savo kolekcija Karolina siekė sukurti laisvę pabrėžiančius drabužius: pagal ją šiuolaikinė laisvės samprata asocijuojasi su sportiniu gyvenimo būdu.
Kostiumo dizaino žinių Liucija Domkutė sėmėsi Vilniaus dailės akademijoje. Antradienio vakarą ji ketvirtoji pristatė savo kolekciją „Gyvatės padėtis šiuolaikinės mados kontekste“. Pasitelkiant menines ir kūrybines priemones kolekcijoje kuriamas netikėtas, šviesus, infantiliškas, jautrus, subtiliai seksualus gyvatės įvaizdis. Išraiškingi kolekcijos audiniai sukurti eksperimentinių ieškojimų metu: lazerinėmis pjaustymo technologijomis, audimu bei dubliavimo principu siekiant kuo maksimaliau perteikti gyvatės odos faktūrą kuriant įtaigius modelius.
Mados dizaino studijas Vilniaus dizaino kolegijoje baigusi Greta Vitkauskaitė sužibėjo su savo kolekcija „Naujoji estetika“, kuri atspindi technologinių pokyčių įtaką kūrybai ir aprangai. Per kolekciją mergina atskleidžia naujosios estetikos reiškinio bruožus. Vienas jų – virtualiojo pasaulio perėjimą į fizinį ir fizinio į virtualųjį. Kolekcijoje vyrauja fragmentiškos, minimalios, tarsi atsitiktinės detalės, išdidinto paveikslėlio įspūdis. Marškinėlių spaudais, drabužių konstrukcija, spalvine gama perteikiamas glaudus žmogaus ir technologijų ryšio rezultatas. Kūrėjos kolekcijos modeliu vakaro metu tapo dainininkas Gabrielius Vagelis.
Anos Romanovos ir Dovilės Cibulskaitės duetas pristatė bendrą darbą – visiškai baltą kolekciją „Pure“. Jos medžiagiškumas ir kirpimai sportiški, o religinės aprangos interpretacija pasireiškia detalėse. Kolekcijoje naudojama balta spalva reiškia galią, sėkmę, taip pat tobulumą – viską, ko reikia tiek sporte, tiek religijoje. Kolekcijoje akį traukė unikalaus dizaino vyriškos ir moteriškos basutės, kurios, kaip ir visi drabužiai, taip pat buvo baltos.
Rygoje gyvenantis ir dirbantis Artis Štamgūts Latvijos meno akademijoje įgijo magistro laipsnį ir nuolat dalyvauja daugybėje mados ir meno renginių. Iki šiol jis yra sukūręs 10 kolekcijų ir jas pristatęs įvairiose erdvėse. Antradienio vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta kolekcija „One Year After...“, kurioje dizaineris senųjų laikų sklindančią mistiką sujungė su metaliniais androidų kūnais. Arčio kolekcijoje dominuoja kontrastai ir jų deriniai, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų ir istorinių detalių sąjunga. Visa tai kartu kuria naują kultūrą ir naują tendenciją, dar vadinamą istoriniu futurizmu arba romantiniu futurizmu. Tad ir Arčio kolekcijos drabužiai – kelnės, suknelės, marškinėliai, švarkai, korsetai – skirti stipriems, savimi pasitikintiems žmonėms, tiems, kurie kurs ir jau kuria ateitį.
Panevėžietės Monika Ženytė ir Fausta Povilonytė Vilniaus dailės akademijoje šiemet baigė kostiumo dizaino studijas. „Injekcijoje“ Monika ir Fausta pristatė savo eksperimentinę moteriškų drabužių kolekciją „Nemetodas“. Kolekcijos pavadinimas – tai dviejų žodžių junginys: nematodas – bestuburių gyvūnų tipas ir žodis „metodas“. Kolekcijoje kirmėlės savybės, apsprendžiančios jos prisitaikymą prie gamtos, transformuojamos į drabužio savybes. Merginų sukurtoje kolekcijoje drabužio funkcionalumas prilyginamas gyvūno odai, kailiui. Joje taip pat labai ryškios proporcijos bei pasirinktos šildančios medžiagos – siūlai. Jie sudaro minkštumo įspūdį, kas būdinga ir bestuburiams gyvūnams, pavyzdžiui, sliekams. Kolekcijos drabužiuose naudojamos švelnios, aptakios formos, gana minimalistinės linijos. Pagrindinė kolekcijos dalis – masyvūs megztiniai, kita dalis – nesudėtingų konstrukcijų trikotažiniai drabužiai, kelnės, suknelė, sijonas, kombinezonas.
Vilniaus dailės akademijoje kostiumo dizaino kūrimo žinių besisemianti Justina Snøw pristatė kolekciją „Pėdsakai“. Ją kurdama religijos tema inspiracijos atspirties tašku Justina pasirinko senovės baltų pirmtaką, globėją – totemą, kurį galima laikyti krikščionybės angelo sargo atitikmeniu. Kūrėja mano, kad apsaugos funkcija šiomis dienomis neprarado aktualumo, todėl ją perteikia išskirdama diržų, kišenių interpretacijas, gobtuvus, grafinius ir stilizuotus totemų spaudinius ant gaminių. Drabužiuose dominuoja prislopintos, gamtoje ir miesto aplinkoje sutinkamos spalvos. Taip Justinos kurti drabužiai tarsi „prigyja“ prie aplinkos, įsilieja į vieningą visumą ir taip pat kuria apsaugos funkciją.
Vilniaus dizaino kolegiją baigusi Gintarė Salemonaitė pristatė kolekciją „Portretai“, kurioje nagrinėjami įvairūs su žmonėmis susiję stereotipai ir jų atsiradimo priežastys, pasitelkiant ekspresionistinių ir šventųjų portretų svarbiausius bruožus, ideologiją. Kolekcijoje interpretuojamos įvairios aprangos ir aksesuarų detalės, daugiausia vyriško kostiumo, taip pat pristatytos kolekcijai priklausančios rankinės.
Vilniaus dizaino kolegijoje studijuojanti Jurgita Žaromskytė pristatė kolekciją „Transcendencija“, įkvėptą filosofijos skleidėjo Andrėjaus Tarkovskio. Jis buvo vienas tų režisierių, kurie kino priemonėmis išreiškė tai, ko negali suformuoti žodžiu. Kurdama jo įkvėptas mįslingas vizualines projekcijas Jurgita siekė sukurti specifinę nuotaiką ir kartu palikti vietos žmogaus interpretacijai bei fantazijai, paskandindama jį į transcendentinę būseną.
Šiuo metu Londone gyvenanti ir asistente dizainerio Maarten van der Horst komandoje dirbanti Akvilė Jančauskaitė pristatė savo kolekciją „Zinesters“. Kaip sako pati Akvilė, jos kolekcija yra nusilenkimas tam tikra religijos forma tampančiam apsėdimui, nenugalimai manijai. Jaunosios kūrėjos kolekciją įkvėpė šventvagiškas, savęs paieškomis paremtas post punk gyvenimo stilius, agitacijos, propagandos idėja, militaristinės uniformos ir konstruktyvizmo grafika. Kolekcijai būdingos žaismingos detalės, neįprasti audiniai bei medžiagos. Dauguma modelių kolekcijoje yra praktiški bei skirti tiek vyrams, tiek moterims.
Metus pasigilinusi į architektūrą ir dizainą dabar Vilniaus dailės akademijoje studijuojanti Ugnė Martinaitytė pristatė kolekciją „CosJ.“, apjungusią priešingybes – materialų ir dvasinį pasaulius. Dangaus simboliai krikščioniškose ikonose ir šiandieninis kosmonautas yra Ugnės susidomėjimo objektai. Kolekcijos idėja paremta krikščionybės ir kosmoso simbolių supanašėjimu, kai krikščionybė tampa kosmosu, o Jėzus – kosmonautu. Svarbiausias kolekcijos akcentas – spausdintas piešinys ant audinio.
Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete aprangos dizaino specialybę įgijusi Kristina Rutkauskaitė pristatė kolekciją „Kaneliūra“. Ją mergina kūrė pasitelkdama klasikinį stilių, teikdama pirmenybę tiek klasikiniams kirpimams, tiek klasikinio tipo drabužių modeliams. Jos kolekcijoje dominuoja moteriški ir vyriški kostiumai, klasikinio kirpimo marškiniai ir suknelės. Jaunosios dizainerės kolekcijoje jaučiamas modernumo prieskonis – pasitelkusi šiuolaikines technologijas ji audinius margino skaitmenine spauda. Kristinos kolekcijoje ypatingu akcentu tapo vyriška ir moteriška raudonos spalvos avalynė, kurią sukurti įkvėpė raudoni Popiežiaus batai.
Vilniaus dailės akademijoje kostiumo dizainerės specialybę įgijusi Kristina Sviderskaitė pristatė kolekciją „19862020“. Kolekcijos idėja sudaryta iš dviejų kontrastuojančių polių – abu jie užkoduoti kolekcijos pavadinime. 1986 – tai skaičiai, žymintys Černobylio atominės elektrinės avarijos datą. 2020 – tai data, kai Lietuva bus pasirinkusi vieną iš kelių: turės naują atominę elektrinę (VAE) arba naudosis alternatyviais ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Šie du idėjos poliai yra kolekcijos pradinis (1986) ir galutinis (2020) taškas, o visa kolekcija – tai kelias, transformacija, vystymasis nuo destrukcijos iki išsaugojimo, nuo mirties iki gyvybės, nuo juodos iki žalios spalvos. Kolekcijoje atsiskleidžia masyvumo įspūdis, ryškios spalvos, blizgesys, didelės detalės.
Iš Eišiškių kilęs Egidijus Učkuronis pristatė drąsią kolekciją „Ovum“, kurią kuriant naudota natūrali žuvies oda – lašišos, jūrinio ešerio, vilkžuvės ir menkės. Nebuvo apsieita ir be naujausių technologijų, pavyzdžiui, tokių kaip 3D spausdinimo galimybės – vienas kolekcijos modelis sukurtas būtent atspausdinus dvi 3D detales. Viename iš aksesuarų buvo panaudota biologiškai užauginta oda – panaudojus fermentacijos procesus išgauta plėvelė, kurią išdžiovinus ji tapo panaši į gyvūninės kilmės odą. Sujungus šias medžiagas su sudėtingais kirpimais buvo išgauta energija, kuri tūno kolekcijos modeliuose, gyvena juose ir skleidžia savo unikalią melancholišką jėgą.
„Injekcija“ – 2008 metais užgimęs naujų mados pasaulio talentų paieškos konkursas. Per šešerius gyvavimo metus jis yra sulaukęs beveik 230 jaunųjų dizainerių paraiškų, atrinkęs daugiau kaip 50 finalistų ir atradęs dabar jau žinomus dizainerius – Ievą Daugirdaitę, Dianą Paukštytę, Eglę Žiemytę, Mildą Čergelytę, „Tribe“, kūrybinį susivienijimą „labàdienà“, Dianą Kuzmickaitę ir Aušrą Urbanavičiūtę, Mariją Popadničenko, Dainių Bendiką ir Beną Staškauską bei daugelį kitų.
