Instagramiškiausia menininke vadinama Kusama: „Už kūrinius spalvingesnis tik gyvenimas“

Kusama / Organizatorių nuotr.
Kusama / Organizatorių nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Jau šį penktadienį kino teatruose pradedama rodyti dokumentinė režisierės Heather Lenz juosta „Kusama“ (Kusama: Iinfinity, 2018). Filmas pasakoja apie vieną garsiausių Japonijos ir viso pasaulio menininkių, 90 metų Y. Kusamą ir spalvingą jos gyvenimą bei kūrybą.

Viename populiariausių socialinių tinklų „Instagram“ nuotraukos menininkės Yayoi Kusama darbų fone – geidžiamiausios. Įvairiaspalvės instaliacijos skatina ne tik jomis gėrėtis, bet ir įsiamžinti. Menininkės parodos tampa tikrais meno pasaulio blokbasteriais, o jų organizatoriams netgi tenka riboti laiką, kurį susižavėję gerbėjai gali praleisti prie kūrinių, darydamiesi išsvajotąsias asmenukes. 

Visgi, Y. Kusamos kelias iki populiarumo buvo ilgas ir  duobėtas: vaikystėje patirtos traumos, diskriminacija, pašaipos, sutikti vyrai, savinęsi jos idėjas ir netgi bandymai nusižudyti. Kaip niekam nežinomai menininkei iš Japonijos pavyko tapti pop pasaulio ikona? 

Yayoi Kusama gimė 1929 metais vienoje Japonijos provincijų. Dokumentinio filmo režisierė H. Leitz pabrėžė, kad šeima Kusamos nepalaikė. „Jie tikėjosi, kad ji susituoks ir turės vaikų – ne tik susituoks, bet jos vedybos bus suplanuotos tėvų“, – BBC kalbėjo filmo kūrėja. 

Kusama / Organizatorių nuotr.
Kusama / Organizatorių nuotr.

Despotiška motina atimdavo iš Yayoi piešinius, mergaitei dar jų nebaigus – tai paaiškina jos maniakišką kūrybą, kai kiekvieną darbą jį nori baigti kuo greičiau. Būsimoji meno pasaulio žvaigždė įvairiais būdais mėgino ištrūkti iš žalingos namų aplinkos. Viskas pasikeitė Kusamai parašius laišką tuometinei savo dievaitei Georgia O’Keefe, kurios paprašė padėti, siekiant dailininkės karjeros. G. O’Keefe Kusamai patarė atvykti į Jungtines Valstijas ir ten eksponuoti savo darbus. 

Niujorke, kuriame tuo metu dominavo menininkai vyrai, originaliai kūrėjai įsitvirtinti nesisekė. Kusama kūrė išskirtines menines instaliacijas, rengė įvairius performansus. Belaukiant pripažinomo buvo skaudu matyti, kaip jos bendraamžiai vyrai apdovanojami už idėjas, kurių autorė išties buvo Kusama. Susirgusi depresija, menininkė grįžo į Japoniją ir įsiregistravo į psichiatrijos kliniką, kurioje gydytojai didelį dėmesį skyrė dailės terapijai. Kusama vėl pradėjo kurti. 

Šiandien Kusamos darbai parduodami brangiau nei bet kurios kitos gyvos dailininkės pasaulyje, žaismingi paveikslai ir instaliacijos, kurių nuotraukomis ir vaizdo įrašais aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose, puikiai žinomi net ir menu nesidominčiai publikai. Žirnelių karaliene tituluojama menininkė susitaikė su nuo vaikystės ją lydėjusia liga, piešia savo haliucinacijas ir ligšiol dirba prie naujų kūrinių, mėgaudamasi pagaliau atėjusiu pasauliniu pripažinimu.