Interjero spąstuose

Aplinkos kūrimo psichologija

Namų interjero psichologija – nauja ir dar mažai ištyrinėta mokslo sritis. Jos „tėvu“ psichodizaineriai laiko olandą Piterį van Gohgą, tolimą garsaus dailininko giminaitį, tapusį ideologu kuriant optimalų interjerą. O tokį, mokslininko teigimu, sukuria fizinių, ekonominių, socialinių ir psichologinių veiksnių visuma. Septintąjį dešimtmetį į diskusijas apie „laimingo miesto“ sukūrimo projektą įsitraukė galybė Europos architektų, psichologų, gydytojų ir sociologų. Nūdienos mokslo laimėjimai leistų sukurti kone idealų būstą ar, priešingai, žmogų žlugdantį interjerą. Dar nėra tiksliai suformuluotų kiekvienam žmogui tiksiančių taisyklių, kurias būtų galima pateikti kuriant namų interjerą, tačiau tam tikrų dalykų galima laikytis.

• • Įsiklausykite į save, pasistenkite suvokti, kas jums namuose nepatinka, o kas – labai patinka. Pagal tai kurdami aplinką, pajusite, kad ir patys keičiatės.

• • Netingėkite perstumdyti baldus ir iš esmės keisti savo namų stilių. Galbūt atėjo metas radikalioms gyvenimo permainoms, tačiau jus lyg kažin kas sulaiko, neleidžia priimti sprendimų. Tai gali būti ir namų dizainas.

Jutimai – lemiantis veiksnys

Remdamiesi tam tikrais principais, pagal tai, kokio tikslo siekiame, galime susikurti individualų harmoningą interjerą. Tikriausiai girdėjote, kad tokiais principais vadovaujamasi kuriant parduotuvių (kad būtų daugiau perkama), mokslo centrų (kad būtų geriau sutelkiamas dėmesys ir atmintis, geriau įsisavinamos žinios), restoranų, kavinių (skatinamas apetitas, kuriama padedanti atsipalaiduoti aplinka) ir daugelio kitų įstaigų interjeras.

Psichologai neretai susiduria su žmonėmis, kurie skundžiasi savo namais, teigia, kad juose nejauku ir nemiela, nors ką tik buvo atliktas brangus remontas. Paslaptis ta, kad neužtenka gražiai įsirengti namus, reikia atsižvelgti dar ir į tai, kaip psichologiškai veikia aplinka.

Seniai žinoma, kad mus veikia supančios spalvos, formos, linijos, tekstūra, garsai, kvapai ir įvairūs simboliai. Tad norint susikurti tinkamus gyventi sveikus namus, svarbu vadovautis jutimais.

• • Nuo pirmų savo gyvenimo dienų su aplinka susipažįstame per regą (tai spalvos, formos, linijos). Ji veikia mūsų sąmonę, supratimą, nuotaiką, dėmesį, atmintį ir kita. Namų interjeras – pirmiausia tai, ką kasdien matome. Svarbiausia ta informacija, kurią gauname per akis.

• • Taip pat dar kūdikiai pažįstame formą ir tekstūrą. Atkreipkite dėmesį, kad  kūdikių žaislai būna skirtingos tekstūros. Teigiama, kad nuo to, su kokiomis formomis ir tekstūromis susiduria vaikas, pažindamas aplinkinį pasaulį, gali priklausyti ir tai, kokia asmenybė susiformuos ateityje. Nervingam žmogui ar hiperaktyviam vaikui tinkamiausios apvalios formos ir minkšta tekstūra. Energijos pristigusį, nejudrų vaiką išjudins kampuotos formos, nelygūs paviršiai.

• • Garsai sukuria tam tikrą realybę, kuri taip pat veikia žmogaus psichiką: turi įtakos nuotaikai, energijai. Ne vienas yra pastebėjęs, kad net ir visiškai pavargus nesunku atgauti jėgas užgrojus mėgstamai dainai. Namuose daugybė garsų: buitinės technikos, durų skambutis, gyvūnų skleidžiami garsai ir pan.

• • Uoslė taip pat svarbi emocinei būsenai. Vieni kvapai gali sukelti euforiją, kiti raminti ar padidinti darbingumą.

Kam kuriame interjerą? Atsakymas akivaizdus: savo namuose ar kitoje aplinkoje, kur praleidžiame daugiausia laiko, norime jaustis maksimaliai patogiai ir jaukiai. Kitas klausimas – ar tai pasiseka. Svarbu, kad namų stilius ir jų šeimininko gyvenimo būdas sutaptų. Antraip visos pastangos nueis šuniui ant uodegos.

Namai pagal temperamentą

Namų interjeras atspindi žmogaus charakterį. Psichologinis žmogaus tipas turi įtakos dizaino pasirinkimui. Skirtingai interjerą kuria vyrai ir moterys.

Kitaip erdvę planuoja ir ją dekoruoja skirtingo temperamento žmonės: sangvinikai, cholerikai, flegmatikai ir melancholikai. Štai cholerikai ir sangvinikai – aktyvios asmenybės, kurių gyvenimas paprastai veiklus, energingas ir pan. Jų interjere išvysime pačius drąsiausius stilistinius sprendimus. Tokie gali rinktis avangardinį ar eklektinį stilių, maksimaliai lankstų planavimą, palikti dideles atviras erdves. Dažniausiai vertina kompaktiškus griežto stiliaus ar elegantiškus baldus.

Flegmatikai ir melancholikai – jų priešingybės. Jiems svarbiausia ramybė, stabilumas ir radikalių permainų nebuvimas. Flegmatikai pagal natūrą konservatoriai, melancholikai susitelkę į vidinį gyvenimą. Tipiško flegmatiko namai turėtų priminti antikvarinę parduotuvę, melancholiko – menininko dirbtuves. Tačiau dažniausiai pasitaiko maišytas tipas.

Tinkamas dizainas – ilgesnis gyvenimas

Interjeras gali stimuliuoti ir griauti asmenybę, užkrėsti sėkmei, ramybei ir aktyvumui, pašalinti ar paaštrinti vidines individualaus žmogaus, šeimos ar kolektyvo bėdas, skatinti kūrybinį procesą, turėti įtakos pardavimams. Sukurti tam tikrą interjerą galima remiantis objektyvia moksline informacija ir metodika, jungiančia dizaino ir psichologijos principus.

Psichologinį interjero kūrimo pagrindą sudaro rytų ir vakarų geomantijos tradicijos, atsižvelgiama į magnetinius laukus, landšafto energetiką, torsioninius laukus, daosietišką fengšui tradiciją, senovines metodikas dirbant su erdvėmis, ekodizainą, erdvės valymo ir darymo sveikesne būdus ir mokslo naujoves.

Dabar jau pripažįstama, kad ne tik saulė, oras ir vanduo gali kenkti, tačiau ir savas būstas. Netinkamas vaizdas pro langą ar sienų spalva, pasirodo, nesunkiai gali privesti iki depresijos. Gyvenamosios aplinkos poveikį žmogui tiriančių mokslininkų duomenimis, jeigu žmogaus gyvenimo trukmę vertintume tik pagal namus, tai 60–70 proc. priklausytų nuo patalpų apšvietimo, oro ir vandens kokybės, apie 10 proc. nuo aplinkos temperatūros, 10 proc. nuo įvairaus spinduliavimo ir dar apie 10 proc. nuo subjektyvaus gyvenamosios aplinkos priėmimo. Taigi jei gyvenate jums tinkamoje aplinkoje, savo gyvenimą pailginate 5–10 metų.

Pagrindinės namų kūrimo funkcijos

Jau praėjo tie laikai, kai dažnas gyveno panašaus išplanavimo butuose ir turėjo tokio pat modelio baldus. Net ir mados bei prestižo dalykai dabar darosi ne tokie svarbūs palyginti su svarbiausiu dalyku – namais atskleisti savo individualybę, vidinio pasaulio saviraiška. Namai netgi gali tapti pasyvia psichoterapija.

Psichologinis dizaino kūrimas turi dvi svarbiausias funkcijas: harmonizuojančią, kai kambario ar visų namų interjeras atspindi žmogaus temperamentą, jo įpročius, pasaulėžiūrą ir mentalitetą. Tokios erdvės uždavinys – formuoti harmonijos ir ramybės atmosferą. Antra funkcija – stimuliuojanti. Šiuo atveju dizainas turi arba akcentuoti vienas ar kitas šeimininko savybes, arba priešingai sušvelninti ar pamažu išstumti nepageidaujamus būdo bruožus. Pavyzdžiui, toks interjeras turėtų prigesinti impulsyviojo choleriko aistras ar įkvėpti į depresijas linkusį melancholiką. Ne paslaptis, kad populiariosios fengšui sistemos šalininkai teigia, jog tinkamas namų apstatymas gali veikti ne tik šeimininkų psichiką, bet ir jų gyvenimo įvykius, lemti asmeninio gyvenimo sėkmę ir darbo santykius.

Idealu, jei šias abi funkcijas galima suderinti. Interjero kūrimas prasideda nuo patalpų planavimo, vidinės erdvės kūrimo. Tai lemia gyvenimo namuose ritmą ir dažnai diktuoja konkrečius gyventojų tarpusavio santykius, bendravimą su svečiais. Nors erdvės planavimo variantų gausybė, galima išskirti du pagrindinius tipus: uždaro ir atviro interjero.

• • Uždaro tipo interjere tiksliai ir fiksuotai visa padalyta į keletą atskirų kambarių, kurių kiekvienas turi savo funkciją. Pavyzdžiui, svetainė tokiuose namuose nebus ir valgomasis, o miegamajame bus tik miegama, bet jokiu būdu ne dirbama. Psichologai pasakytų, kad tokiuose namuose vertinamas asmeniškumas ir intymumas.

• • Atviro tipo interjere privatus gyvenimas tarsi paviešinamas. Tokių namų šeimininkai  – aktyvūs, dinamiški ir komunikabilūs. Šiais laikais tai tokie būstai, kur gyvenamoji erdvė skirstoma ne į atskirus kambarius, bet į funkcines zonas. Tai yra, kai svetainės nišoje vakare klojamės lovą, o rytą kavą geriame prie virtuvės baro, sujungto su svetaine.

Negerai, kai interjero tipas prieštarauja žmonių gyvenimo būdui, stiliui, pažiūroms, o tai neretai atsitinka visą namų kūrimo laisvę patikėjus interjero dizaineriui ar architektui.

Klausimas, kuris šių tipų labiausiai tinkamas sukurti harmonizuojantį interjerą, nesunkus. Žmonėms, mėgstantiems visada būti dėmesio centre, tiks atviro tipo interjeras, o tie, kurie stengiasi išvengti triukšmingos kompanijos, turėtų rinktis uždarąjį. Sunkiau sukurti tokius namus, kuriuose būtų atsižvelgta ir į antrąją, stimuliuojančią, interjero funkciją. Šoko terapija šiuo atveju netiks. Pavyzdžiui, kuriant stimuliuojantį interjerą žmogui, kuris yra uždaras, nekomunikabilus, prie atviro interjero reiktų įrengti vieną izoliuotą atskirą kambarį, kuris patenkintų harmonizuojančią funkciją. Nė kiek ne mažiau svarbu apgalvoti, kokiomis spalvomis dekoruosite namus. Žinoma, nėra vienintelio recepto. Bendros rekomendacijos tinka tik skirtingiems charakterio tipams: sangvinikams, cholerikams, melancholikams ar flegmatikams. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į asmenybę, nes retai pasitaiko išskirtinai vyraujantis charakterio tipas.

Kiekvienu gyvenimo laikotarpiu žmogui reikia didesnių ar mažesnių permainų, tai liečia ir interjero stilių. Taigi iš esmės keičiant namus, svarbiausia atkreipti dėmesį ne į mados tendencijas ar tai, kaip tvarkosi kiti. Svarbiausia pasitikėti intuicija, remtis savo gyvenimo būdu. Tik taip susikursite sau tinkamą gyventi interjerą, tokiuose namuose bus gera ir sveika gyventi.