Interviu su grupe „Defektas“: „Novus“ konkurso laimėjimas, klaidos ir atradimai

Tarp jų – industrinį roką grojanti grupė „Defektas“ ir jos nariai Adomas Rulinskas, Herkus Kaminskas, Klemensas Knyza, Matas Grigalaitis. Kalbamės su jais apie lūkesčius po pergalės tarptautiniame muzikos konkurse „NOVUS“, jaunos grupės iššūkius ir skambesio paieškas.

– Kaip apibūdinate savo skambesį ir kas jam daro įtaką?

Adomas: Industrinis rokas.

Klemensas: Esame tai sunkesniame, tai lengvesniame roko lygmenyje ir maišome jį su elektronika. O įtaką skambesiui daro tokios grupės kaip „Rammstein“, „Soft Moon“, „Horskh“.

– Kaip ir kada pradėjote klausyti sunkesnės muzikos?

Klemensas: Paauglystėje, kai atsibodo draugų klausomas repas ir norėjosi kažko unikalesnio ir piktesnio. Prisimenu, ieškojau tokios metalo grupės, kuri grotų itin piktai. Taip ir likau šioje fazėje iki šiol.

Adomas: Aš irgi panašiai. Klausiau daug repo, populiariosios muzikos ir, prisimenu, vienai šventei man reikėjo sudaryti grojaraštį, kuris patiktų keturiasdešimtmečiams. Taip atradau tokias grupes kaip „The Who“, „Black Sabbath“, „System of a Down“.

Herkus: Su roko muzika jaunystėje supažindino tėvai. Pagrinde tai buvo jų jaunystės muzika – „Deep Purple”, „Led Zeppelin”, „ The Doors” ir panašūs atlikėjai. Apskritai klausiausi įvairios gitarinės muzikos. Vėliau turėjau kelių metų repo fazę, tačiau maždaug nuo 17 metų amžiaus vėl grįžau prie roko. Tuo pat metu ir pirmą kartą į rankas paėmiau gitarą.

– Kuris jūsų kūrinys geriausiai atspindi grupę „Defektas“?

Klemensas: „Rizika“.

Adomas: „Dėmė“.

Klemensas: „Dėmė“ yra pirmasis mūsų kūrinys, nuo kurio viskas prasidėjo, tačiau tikriausiai geriausiai mus apibūdina naujausia kūryba, ypač kai ji gimsta lengvai.

– Kokiu momentu iš savo muzikos karjeros didžiuojatės labiausiai?

Klemensas: Didžiausias pasiekimas – muzikos inkubatoriaus „NOVUS“ laimėjimas. Tuo metu nesijautėme verti laimėti ir visai to nesitikėjome.

– „NOVUS“ konkurso laimėjimas – didelė atsakomybė?

Klemensas: Kartais net norėčiau, kad nebūtume laimėję. Dabar žmonių lūkesčiai dideli, o mes tik prieš metus grojome pirmajame koncerte, dar ieškome savo skambesio. Kita vertus, tai postūmis kurti.

– Kas yra sudėtingiausia jaunai ir kylančiai grupei?

Klemensas: Man atrodo, reikia tiesiog įdėti daug darbo. Yra grupių, kurios gerai apie save galvoja ir tikisi sulaukti klausytojų dėmesio vien dėl to, kad groja. Per pastaruosius metus supratau, jog pradedant kažką naujo tikrai reikia daug stengtis, stebėti, kas veikia, o kas – ne. Reikia daugiau apgalvoti, kaip ir ką geriau daryti, nesitikėti iš karto, kad visi tave mėgs.

Adomas: Sudėtinga suprasti, koks yra grupės garsas, stilius. Taip pat suderinti lūkesčius ir norus grupės viduje.

Herkus: Svarbu suprasti, ką unikalaus galime pasiūlyti klausytojui muzikiniu atžvilgiu, kas yra tas „kabliukas”, dėl kurio žmonės įsimena mus, mūsų pasirodymus ir muziką. Yra daug grupių, kurios skamba labai panašiai, tačiau didžioji dauguma tų, kurios „prasimuša“, turi vieną ar kelis ryškius išskirtinius bruožus arba jų kombinaciją. Manau, kad naujiems projektams ypač svarbu kuo anksčiau atrasti savo identitetą, stiprybes ir į tai atsižvelgti organizuojant grupės veiklą bei kuriant.

– O patys jaučiatės jau apsibrėžę, ką grojate?

Klemensas: Skambesys vis dar kinta. Šiuo metu į kuriamą muziką norisi įdėti daugiau energingos elektronikos. Manau, kad tai prideda išskirtinumo. Kita vertus, grojant gyvai norisi kuo daugiau gyvo skambesio. Stengiamės derinti roką, metalą ir elektroniką, tačiau nepamirštame ir eksperimentuoti.

– Prieš mūsų pokalbį užsiminėte, kad pradžioje koncertuose dažnai pasitaikydavo klaidų, nesklandumų. Kaip reaguojate, kai kažkas nutinka ne pagal planą?

Adomas: Yra koncerte ir būgnų lėkštė nukritusi, ir išsikrovęs kompiuteris ar sudegęs monitorius.

Klemensas: Pradžioje tai atrodydavo kaip pasaulio pabaiga. Dabar į tokius dalykus žiūrime paprasčiau.

Herkus: Žiūrint iš klausytojo perspektyvos, atrodo, kad kiti visada groja labai gerai ir tu esi vienintelis, kuriam ne visada viskas pavyksta. Tačiau groju jau ne pirmame projekte ir žinau, kad klaidas daro visi, klaidos yra natūrali pasirodymo dalis. Jų neišvengiamai bus. Svarbiausia mokėti į jas tinkamai sureaguoti ir padarius klaidą „neišsimušti” emociškai. Visgi tai tik viena klaida ir jokios didelės įtakos visam pasirodymui ji neturi.

– Pasidalinkite paskutiniais savo muzikos atradimais.

Klemensas: Anksčiau klausydavausi, o dabar vėl neseniai iš naujo atradau prancūzų postpanko grupę „Rendez-Vous“.

Adomas: Grupės „Type O Negative“ ir „Elder“.

Herkus: Pernai metų klausomiausi – „Monikaze”, „Hiatus Kaiyote”, „Iglooghost”, o pastaruoju metu – „Veirr”.

– Albumo rekomendacija.

Klemensas: „Failure“ – „Comfort“.

Herkus: „Working For A Nuclear Free City” – „Businessmen & Ghosts” ir turiu paminėti pirmą „Monikaze” albumą „Chicken Wings”. Lietuvoje turbūt nėra didelės auditorijos tokiai muzikai, bet prisimenu, išgirdęs buvau šokiruotas, kad turime Lietuvoje tokių unikalių kūrėjų. Labai patiko.

– Jeigu reikėtų sudaryti grojaraštį, kuris skambėtų prieš jūsų koncertą, kas jame būtų?

Klemensas: „KMFDM”, „Depeche Mode“,

Herkus: „HEALTH”, „Nine Inch Nails”

– Jūsų mėgstami lietuvių muzikos vardai?

Klemensas: „Veirr”, „Varža“, „AKTU“.

Adomas: „Naratyvinis 100g alkobilis“, „Ministry of Ecology“, „Raudona Šviesa“.

Herkus: „Monikaze”, „Sipas”, „Veirr”.

– Tradicinis klausimas pabaigai – kaip sekėsi „Band To Watch“ serijos koncertas Estrãdoje?

Klemensas: Buvo pirmas mūsų solinis koncertas ir smagu, kad susirinko daug publikos. Pradžia buvo kiek sunkesnė, bet įpusėjus viskas praėjo tikrai smagiai.

Herkus: Smagu surinkti pilną „Estrãdą”, manau nei vienas to nesitikėjome ir, kaip minėjo Klemensas, tai buvo mūsų ilgiausias pasirodymas ir pirmasis solinis koncertas. Nesklandumų buvo, tačiau patirties tikrai nesugadino. Apskritai smagu, kad Vilniuje atsidaro naujos muzikinės erdvės ir matoma vis daugiau iniciatyvos ugdyti ir remti Lietuvos alternatyvios muzikos sceną, kviečiant ant scenos pasirodyti jaunas ir dar mažiau žinomas grupes.