Interviu su grupe „Eiktubaiktu“: jaunas grupes lengva „išgręžinėti“

Vieni iš šioje serijoje pasirodžiusių – grupė „Eiktubaiktu“ ir jos nariai: Gabija Minkevičiūtė (vokalas), Marius Survila (gitara), Ignas Bitinaitis (bosas), Mantas Navikas (būgnai), kurių kūryboje susijungia sunkiosios muzikos žanrai, lyriniai motyvai ir stiprios emocinės išraiškos.

– Koks yra pirmasis jūsų kūrinys?

Gabija: Pirmą kartą susitikę kartu paimprovizuoti, sugrojome dainą „Please“, kurią grojame iki šiol. Per keturis metus stipriai pasikeitė šio kūrinio idėja, spalva, skambesys. Pirmą kartą viešai „Please“ pagrojome „Garažas“ grupių konkurse. Rašiau ją išsiskyrusi su pirmąja meile, jaučiau didelę širdgėlą. Vėliau ši daina mums tapo apie praradimus plačiąja to prasme.

– Kaip prisistatote? Apie ką yra grupė „Eiktubaiktu“?

Ignas: Norime, kad žmonės paklausytų mūsų muzikos ir patys nuspręstų, apie ką esame. Atrodo, kad nėra prasmės aprašyti muziką, nes paklausius galima susidaryti savo nuomonę.

– O kuri daina jus geriausiai atspindi?

Gabija: „Please“, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Nors dažnai ją groti jau pabosta, bet kartu tai yra ir nostalgiškas kūrinys.

Mantas: „Happy 4 U“, nes vienintelis kūrinys su šiek tiek repo.

– Ar dalinatės dar nepabaigta kūryba?

Mantas: Koncertuose grojame dainas, kurių pabaigos dar neturime. Tai būdas išsibandyti, ar daina veikia. Po to pradėjus dainas repetuoti ir gludinti, tampi savotiška savo grupės „cover’ių“ grupe, nes žinai, kaip ji turi skambėti ir ne visada pavyksta pagroti taip, kaip tuos pirmuosius kartus. Toks žinojimas sugadina visą įdomumą.

– Viename interviu esate sakę, kad muzika turi būti malonumas, o ne darbas. Ar visada pavyksta išlaikyti muziką malonumu?

Ignas: Jeigu muzika panašėja į darbą, atsitraukiame, padarome pertrauką, o po jos sugrįžta noras groti ir vėl.

Mantas: Būna momentų, kai reikia padirbėti, pavyzdžiui, prieš koncertus, bet tikrai nesiekiame ir nenorime, kad muzika taptų darbu.

– Ką kūryboje duoda pertraukos?

Mantas: Pastebėjau, kad po pertraukos prarandi techniką, bet pagerėja kūrybiškumas, prisikaupia naujų idėjų. Ilgai darant kažką panašaus, pasidarai nuobodus sau.

Ignas: Dėl technikos stokos nebegali pagroti taip, kaip anksčiau ir tai veikia labai kūrybiškai. Žinai, ką norėtum pagroti, bet negali to perteikti.

– Koks yra įsimintiniausias jūsų momentas ant scenos?

Mantas: Pirmasis mūsų koncertas grupių konkurse „Garažas“. Grojome „Please“ ir, prisimenu, jausdamas visą to kūrinio svorį ir liūdesį, negalėjau nustoti šypsotis. Pakeliu galvą, matau, Marius irgi šypsosi ir mes visi atrodome tokie laimingi, nors daina labai liūdna ir pilna širdgėlos.

Marius: Kai grojome „Sostinės dienose“ Kudirkos aikštėje.

Gabija: Minia žmonių tada buvo iki pat Katedros aikštės. Laimėjus „Garažas“ konkursą „Tamstoje“, mus iš karto pakvietė į „Sostinės Dienas“, o mes nebuvome pratę prie tokios didelės scenos. Buvo pirmas kartais, kai taip stipriai jaudinausi lipdama į sceną.

Mantas: Prieš mus grojo „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“. Galvojome, kad po jų dalis žmonių išeis, bet užlipome ant scenos ir žmonių buvo tiek pat daug.

Gabija: Kitas įsimintinas koncertas buvo „Herzberg Festival“ Vokietijoje, kuriame kasmet susirenka apie 10 000 hipių. Miegojome palapinėje prie scenos ir prisižiūrėjome daug nesąmonių. Per 60 metų kartu su „Fused Trio“ buvome pirmosios lietuviškos grupės, pasirodžiusios tame festivalyje.

– Užsiminėte apie dalyvavimą konkurse „Garažas“, kurį ir laimėjote. Kas pasikeičia laimėjus tokį konkursą?

Mantas: Gauni biudžetą įrašams, sklaidą, pasiūlymų koncertuoti.

Ignas: Pagrindinis dalykas – pradėjome koncentruoti, nes iki to laiko visi to bijojome, ypač Gabija. Norėjome iš karto padaryti tobulą koncertą, kas nėra įmanoma.

Gabija: Mokiausi džiazą Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje ir nebijojau scenos, bet grupėje dainavau kitaip nei esu įpratusi, kas mane gąsdino.

– Kas yra sudėtingiausia jaunai ir kylančiai grupei?

Marius: Išlikti kartu.

Gabija: Neužsibūti fazėje, kai groji už nieką. Jaunas grupes lengva „išgręžinėti“. Tačiau jaunoms grupėms pirmosios patirtys yra labai brangios, įsimintinos ir būtent iš jų jos mokosi.

– Ką klausote iš lietuvių muzikantų?

Marius: Grupes „Sheep Got Waxed“, „Miško Gyventojai“, „Ministry of Ecology“, „Quark Effect“.

Ignas: „Kanalizacija“, „Lapkričio Dvidešimtosios Orkestras“, „Avis Rara“.

Gabija: „dr.Green“, „Bucktooth Tiger”

– Geriausias aplankytas jūsų koncertas?

Gabija: „Viagra Boys“ vien dėl šou. Taip pat „Sleaford Mods“ irgi Lukiškių kalėjime ir vienintelis išlikęs alternatyvios muzikos festivalis „SwampFest“.

Mantas: „Snarky Puppy“ Glazge, Škotijoje.

– Albumo rekomendacija.

Gabija: Norėčiau išskirti keletą skirtingų žanrų albumų: „Pixies“ – „Surfer Rosa”, „Come On Pilgrim”, Hiatus Kaiyote „Choose Your Own Weapon” ir John Maus „We Must Become the Pitiless Censors of Ourselves” ir „A Collection of Rarities and Previously Unreleased Material”.

Mantas: Labai rekomenduoju paklausyti „Omar Rodriguez Lopez Group” japonišką albumą „どういたしまして”, ypač kūrinius „Un Buitre Amable Me Pico” ir „Miel Del Ojo“, o patinka sunkiau – grupės „OM” albumą „Advaitic Songs”.