Intymiojo gyvenimo mitai: amžius, frigidiškumas, sekso pozos. Komentuoja psichologė
Įsisenėję stereotipai, klaidingai suprastos tiesos kartais taip įsišaknija pasąmonėje, jog nejučia tampame mitų įkaitais. Pasiklydę intymiojo gyvenimo labirintuose prarandame ir daug džiaugsmo, malonumo, kurį gali suteikti fizinis artumas su mylimu žmogumi.
Konsultavo psichologė Ramunė Murauskienė.
- Senjorams mylėtis nepadoru, arba seksas po 60 metų – tabu.
Nors kai kam atrodo nepadoru, kai mylisi garbaus amžiaus žmonės, intymiajame gyvenime amžiaus cenzas negalioja. Tam tikrą amžių pasiekusių porų seksualinis gyvenimas įgauna kitokią kokybę ir paskirtį nei jaunystėje.
Su metais daromės išmintingesni, todėl vyresni žmonės mokosi išnaudoti amžiaus pranašumus ir, užuot gėrę potenciją keliančias tabletes, dideliais kiekiais „vartoja“ švelnumą, paslaugumą, ieško įvairių kitų artumo formų.
Verta atkreipti dėmesį, kad su branda, sąmoningumu labai keičiasi mylėjimosi kokybė.
Tenka matyti daug senelių, kurie vaikšto susikibę rankomis. Ir tai yra jų intymumo išraiška. Kiekvienas amžius teikia skirtingų malonumų.
Jei du žmonės yra sveiki ir nėra didelės tikimybės, kad intymią akimirką kuriam nors sustos širdis ar užkils kraujospūdis iki sveikatai pavojingos ribos, net ir mylėjimasis yra normalu.
Tiesa, kai garbus amžius ateina be išminties, vieniši vyresni žmonės gali imti ieškoti jaunesnių partnerių, su kuriais lyg galėtų ir norėtų pratęsti jaunystę ar aktyvų seksualinį gyvenimą. Tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog akivaizdu, kad žmogus nesuvokia, jog jam verta išmokti pasenti išmintingai. Kaip elgiamės, lemia kiekvieno branda ir sąmoningumas.
- Nenori mylėtis, vadinasi, esi frigidiška.
Frigidiškumą, nenorą mylėtis gali lemti ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės priežastys. Bet kuris žmogus, patiriantis didelę psichinę įtampą, gali guostis dėl sutrikusio, t. y. sumažėjusio ar laikinai išnykusio seksualinio potraukio. Normalu, kad patyrus netektį, nesėkmę, nesinori mylėtis. Tiesa, kai kurie suaugusieji, priešingai, seksą naudoja kaip priemonę stresui sumažinti. Tai būdingiau vyrams nei moterims ir nėra brandos ir sąmoningumo požymis.
Moterys iš prigimties yra jautresnės, todėl nenorą mylėtis gali lemti ne tik skausmingi išgyvenimai. Tai neretai būna susiję su nuovargiu, kai tenka plėšytis tarp šeimos ir karjeros, kol vaikai dar maži, arba su nepasitikėjimu savimi ar partneriu. Natūralu, kad save gerbianti moteris nepuls į lovą su vyru iškart po konflikto.
Frigidiškumas – nėra liga (tikras frigidiškumas yra gana retas reiškinys). Tai – moters vidinės nedarnos pasekmė, laikina būsena. Lytinį šaltumą gali paskatinti vyro nenoras ar nesugebėjimas pasirūpinti partnere. Lytinio suartėjimo moteris taip pat gali pradėti vengti, jei sau nepatinka arba kai užplūsta didžiulės abejonės, jog gali nepatikti ir mylimajam.
Intymus gyvenimas reikalauja didelio atsivėrimo prieš save ir partnerį. Todėl su dideliu malonumu mylisi tie, kurie vienas kitam yra atviri ir kitose gyvenimo srityse, kai pasitiki vienas kitu. Toks intymus gyvenimas yra visavertis. Jei moteris patiria sunkių išgyvenimų, mylintis partneris bus kantrus, švelnus ir laukiantis, o ne reikalaujantis.
Moterims verta žinoti, kad tai, kaip su jomis vyras elgiasi lovoje, priklauso nuo jų pačių. Sveikas orumas mums suteikia gražios galios pakreipti vyro elgesį taip, kaip mums malonu. O vyras neprieštaraus, nes suteikti pasitenkinimą savo moteriai kiekvienam didžiulis malonumas.
Jei kyla psichologinių problemų, trukdančių patirti intymaus gyvenimo malonumus, jaučiatės užsisklendusi, siūlyčiau lankyti moterims skirtus užsiėmimus (įvairias praktikas, seminarus). Tantrinės meilės mokymai taip pat gali labai praversti. Juos galima lankyti ir poromis.
Jei neturite tam galimybės, skaitykite, domėkitės – informacijos apstu. Niekas jums geriau nepatars, kaip mylėtis su mylimu žmogumi, kaip pajautimas, stebėjimas, įsiklausymas į partnerį. Būkite atsipalaidavę, atraskite vienas kitam laiko, turėkite drąsos rizikuoti, bandyti. Moterims vertėtų liautis kažko laukti iš vyro ir pačioms pasidaryti sau šventę. Tokią, kokios jos nori: su žvakėmis, gražiais apatiniais ir t. t.
Verta įsisąmoninti, kad nebūti nuolat ištroškusia sueities patele yra visiškai normalu.
- Būna padorių ir nepadorių sekso pozų.
Iš vienos pusės, galima sakyti, kad viskas lovoje padoru, jei tai priimtina abiem partneriams. Taip jau nutiko žemėje, kad žmonės linkę išbandyti viską ir visaip. Kita vertus, su metais poroje atsiranda daugiau pusiausvyros, vidinės darnos, todėl ir intymūs poreikiai susiderina.
Verta atkreipti dėmesį, kad su branda, sąmoningumu labai keičiasi mylėjimosi kokybė. Gali pasirodyti, kad seksualinis gyvenimas tapo nuobodesnis, nes naudojami „seksšopuose“ pirkti žaisliukai ir pan. Tačiau tai tik pirmas įspūdis. Poros, kurioms svarbus ir dvasinis santuokos, partnerystės aspektas, ilgainiui atsisveikina su gyvuliškais instinktais.
Išmintingos partnerės vengia kelti mylimiesiems gyvulišką aistrą, vengia gašlumo, neperka į pornofilmų herojų apdarus panašių drabužėlių. Bręstančios ir sąmonėjančios moterys suvokia, kad gali padovanoti vyrui galimybę lovoje tapti švelnesniam, dėmesingesniam ir labiau mylinčiam. Tokios moterys padės vyrui augti, tapti išmintingam, tikrąja šeimos galva, kuriai visai nenaudinga klaidžioti gyvuliškų poreikių labirintuose.
- Dvasinis ryšys gali atstoti seksą.
Juk ir „Kamasutra“ buvo parašyta ne kaip sekso pozų rinkinys, o kaip santuokos išsaugojimo priemonė. Tik dauguma žmonių nesusipažinę su viso traktato turiniu.
Du vienas kitą mylintys žmonės bendrai nutaria, kas jiems tam tikru tarpsniu geriausia. Jei yra porų, kurios nebesimyli, vadinasi, joms taip reikia. Tačiau dvasinis artumas neatstoja sekso. Gilus dvasinis ryšys padeda žmogui pakilti virš labai žemiškų poreikių, ir jie tampa ne tokie svarbūs. Juk vidinė energija, kuri duoda impulsą norui mylėtis, duoda ir impulsą sukurti eilėraštį, nupiešti paveikslą, sukurti simfoniją ar padaryti išradimą. Energija yra viena. Ir kur ją žmonės nukreipia, tai jų brandos, sąmoningumo ir atsakomybės reikalas.
Yra šeimų, kurios prieš pradėdamos vaikelį kurį laiką nesimyli. Ir tai yra labai stipri dvasinė praktika. Kai kurios poros nusprendžia nesimylėti, kol mama žindo vaikelį. Ir tai yra didžiulė askezė dėl geresnės vaiko gyvenimo kokybės.
Tačiau ne visiems to reikia. Nes ne visi kelia sau tokius iššūkius ir tiek daug reikalauja iš savęs.
- Seksas padeda išspręsti tarp partnerių kilusias problemas.
Šeimos laimei ir gerovei įtakos turi labai daug kas. Žmonės yra skirtingi, įvairios brandos. Todėl, susituokus vyrui ir moteriai, kuriems seksas yra svarbus, didžiulė įtampa kils, jei jo nebus. Ir tokia situacija nėra statiška. Tai tik būsenos ir jos gali keistis.
Supraskime, kad seksas niekada iš esmės nepagerins jokių šlubuojančių santykių ir nepadarys nelaimingų žmonių iš esmės laimingų. Intymieji poros ryšiai gali tik laikinai suteikti malonumą. Kuriam laikui? Tol, kol du žmonės mylisi.
Todėl verta įsisąmoninti, kad šeimoje svarbiausi yra santykiai ir sunkumus verta išmokti įveikti pasitelkiant išmintį. Kai romantiškasis laikotarpis baigiasi, vyras ir moteris pradeda sotintis vienas kitu. Ir prasideda nesutarimų etapas. Šiame etape labai svarbu priminti apie tarpusavio meilę.
Sakoma, kad žmogus pajėgus mylėti tiek, kiek jam buvo atleista. Situacija gerėja, kai vyras ir moteris paiso savo paskirties ir papildo vienas kitą. O būdų tą daryti yra labai įvairių. Juk ir „Kamasutra“ buvo parašyta ne kaip sekso pozų rinkinys, o kaip santuokos išsaugojimo priemonė. Tik dauguma žmonių nesusipažinę su viso traktato turiniu.
Norint pagerinti tarpusavio santykius, mums reikia kur kas daugiau nei intymios sueities. Tam reikia žinių, išminties ir gebėjimo tinkamai jomis pasinaudoti.