IQ ir asmeninės savybės. Gal esate protingesnis nei manote?

Kvaili žmonės linkę pervertinti savo kompetenciją, kai tuo tarpu protingi linkę save nuvertinti. Kaip pasakė Williamas Shakespeare'as savo kūrinyje „As You Like“, „kvailys mano esąs protingas, bet protingas žino esąs kvailys“, – rašoma inc.com.

Tokia visuotinė išmintis paremta Cornellio universiteto tyrimu, kurį atliko Davidas Dunningas ir Justinas Krugeris. Šis fenomenas vadinamas Dunningo-Krugerio efektu.

Taigi, jei abejojate savo protiniais gabumais, tai gali būti ženklas, kad iš tiesų esate visai protingas – bent jau pakankamai mąslus, kad suvoktumėte savo trūkumus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Esate „pelėda“ ir mėgstate keiktis? Galite džiaugtis dėl didesnio intelekto koeficiento

Štai keli subtilūs (ir, manytume, diskutuotini) požymiai, kad esate žymiai protingesnis nei manote.

Lankėte muzikos pamokas

Tyrimai rodo, kad muzika net keliais būdais padeda vaikams vystytis:

• 2011-ųjų tyrimas atskleidė, kad 4–6 metų vaikų verbalinių žinių patikrinimų įvertinimai pagerėjo vos po mėnesio muzikos pamokų lankymo;
• 2004-ųjų Glenno Schellenbergo atliktas tyrimas parodė, kad šešiamečių, kurie devynis mėnesius mokėsi skambinti pianinu ar lankė dainavimo pamokas, intelekto koeficientas šoktelėjo, palyginti su vaikais, lankiusiais teatro užsiėmimus ar išvis nieko nelankiusiais.

Tuo tarpu 2013-ųjų tyrimas, taip pat atliktas G.Schellenbergo, parodė, kad vaikai su aukštais akademiniais pasiekimais greičiausiai lanko muzikos pamokas. Kitaip tariant, muzikos pamokos gali padidinti ir taip egzistuojančius kognityvinius skirtumus.

Jūs vyriausias vaikas

Paprastai vyriausi broliai ar sesės yra protingesni, tačiau ne dėl genų, parodė vienas tyrimas.

Norvegų epidemiologai naudojo kariuomenės įrašus ir tyrė 250 tūkst. 18-19 -kos metų vyrų, gimusių 1967–1968 metais, gimimo eiliškumą, sveikatos būklę bei intelekto koeficiento testo rezultatus. Tyrimo rezultatai parodė, kad vidutinio pirmagimio intelekto koeficientas buvo 103, antrojo vaiko – 100, o trečiojo – 99.

„The New York Times“ praneša: „Nauji tyrimo, publikuoto 2007-ųjų birželį, duomenys parodė, kad vyriausių vaikų intelekto koeficientas turi nežymų, tačiau svarbų pranašumą – jų IQ vidutiniškai yra trimis punktais didesnis už pirmą jaunesnį brolį/sesę. Tyrimas parodė, kad šis skirtumas egzistuoja ne dėl biologinių faktorių, bet dėl psichologinės tėvų ir vaikų sąveikos.“

Dėl šių ir kitų priežasčių pirmagimiai linkę būti šiek tiek sėkmingesni už savo brolius/seses.

Jūs lieknas

2006-aisiais 2200 suaugusiųjų buvo paprašyta visus penkerius metus atlikti gabumų testus. Rezultatai parodė, kad kuo didesnės liemens apimtys, tuo mažesni kognityviniai gebėjimai.

Kitas tais pačiais metais publikuotas tyrimas parodė, kad 11-mečiai, žodžiu ir raštu atliktuose testuose surinkę mažiau taškų, sulaukę 40-ties linkę turėti antsvorio. Tyrimo autoriai teigia, kad protingi vaikai greičiausiai siekė geresnių išsilavinimo galimybių, susirado geresnį bei geriau apmokamą darbą, todėl turėjo daugiau galimybių rūpintis savo sveikata nei ne tokie gabūs jų bendraamžiai.

Naujesnis tyrimas parodė, kad ikimokyklinukų žemesnis intelekto koeficientas siejamas su didesniu jų KMI (kūno masės indeksu). Šie mokslininkai taip pat teigia, kad didelę reikšmę turi aplinkos veiksniai, kadangi socioekonominis statusas veikia KMI ir IQ ryšį.

Turite katę

2014-ųjų tyrimas, tyręs 600 studentų, parodė, kad individai, mėgstantys šunis, yra labiau bendraujantys nei mėgstantys kates. Studentai atliko testą, tiriantį asmenybę ir protinius gebėjimus.

Visgi tie patys kates labiau mėgstantys žmonės surinko daugiau taškų testo dalyje, matuojančioje kognityvius sugebėjimus.

Jus maitino krūtimi

2007-ųjų tyrimas tvirtina, kad krūtine maitinami kūdikiai gali užaugti protingesni.

Dviejuose tyrimuose mokslininkai stebėjo 3 tūkst. Didžiosios Britanijos ir Naujosios Zelandijos vaikų. Vaikai, kurie buvo maitinti krūtine, IQ teste surinko beveik 7 taškais daugiau – tačiau tik turintys specifinę FADS2 geno versiją (ši geno versija vienodai paplitusi tiek tarp krūtine maitintų, tiek krūtine nemaitintų vaikų).

Mokslininkai prie tyrimo rezultatų paminėjo, kad norint išsiaiškinti tikslų FADS2, maitimo krūtine ir IQ sąveikos mechanizmą, reikės atlikti tolimesnius tyrimus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl protingi žmonės linkę būti vienišiais

IQ ir priklausomybės

2012-aisiais buvo ištirta daugiau kaip 6 tūkst. britų, gimusių 1958-aisiais. Tyrimas atrado ryšį tarp aukšto IQ vaikystėje ir nelegalių kvaišalų vartojimo suaugus.

„Mūsų tyrimas rodo: IQ, turimas 11-os metų, siejamas su didesne nelegalių narkotikų vartojimo tikimybe po 31-erių metų“, – rašė mokslininkai Jamesas W. White‘as, Catherine R. Gale ir Davidas Batty.

Jų išvados byloja, kad „palyginti su kitais vaikystės IQ ir vėlesnės sveikatos būklės sąsajos tyrimais, aukštas vaikystės IQ gali paskatinti potencialiai sveikatai kenkiantį elgesį suaugus (pavyzdžiui, perdėtas alkoholio ar narkotikų vartojimas).“

Jūs kairiarankis

Kairiarankiai anksčiau būdavo siejami su nusikalstama veikla, o mokslininkams vis dar neaišku, ar iš tiesų ir kodėl tarp nusikaltėlių tiek daugiau kairiarankių.

Naujesnis tyrimas kairiarankystę sieja su „kitokiu mąstymu“, kūrybingumo forma, leidžiančia ekspromtu sugalvoti kažką naujo – bent jau vyrams.

1995-ųjų mokslinio darbo apžvalgoje „New Yorker“ reporterė Maria Konnikova rašo: „Kuo vyrų grupėje didesnis dėmesys buvo skiriamas kairiarankiams, tuo geriau jiems sekėsi kitokio mąstymo testuose. Kairiarankiai buvo labiau nusimanantys, pavyzdžiui, kaip naujoviškai apjungti du įprastus objektus ir suformuoti trečią – pavyzdžiui, naudojant stiebą ir skardinę padaryti inkiliuką. Jiems taip pat geriau sekėsi grupuoti žodžius į kiek įmanoma daugiau skirtingų kategorijų.“

Jūs aukštas

2008-ųjų Prinstono tyrimas, kuriame dalyvavo tūkstančiai žmonių, atskleidė, kad aukštesni individai vaikystėje surinkdavo daugiau taškų IQ testuose, o suaugę uždirbdavo daugiau.

Mokslininkai rašo: „Jau nuo trejų metukų – prieš tai, kai mokykla galėjo padaryti įtaką, ir visos vaikystės metu, aukštesni vaikai kognityvinių testų metu parodo žymiai geresnius rezultatus.“

Atsargiai, alkoholis!

Evoliucijos psichologas Satoshis Kanazawa su savo kolegomis atrado, kad tiek suaugę britai, tiek amerikiečiai, kurie vaikystėje ar paauglystėje per IQ testus surinkdavo daugiau taškų, suaugę geria daugiau alkoholio nei surinkę mažiau taškų. Tik, dėmesio, nėra jokio atvirkštinio ryšio, t. y. jei vartojate alkoholio, tai manote, jog pasižymite aukštu IQ... Tikrai ne!

Anksti išmokote skaityti

2012-aisiais mokslininkai stebėjo beveik 2 tūkst. identiškų britų dvynių porų ir pastebėjo, kad dvynys, išmokęs anksčiau skaityti, surinkdavo daugiau taškų kognityvinių gebėjimų testuose.

Tyrimo autoriai teigia, kad gebėjimas skaityti nuo mažens skatina tiek verbalinius, tiek neverbalinius (pavyzdžiui, samprotavimo) gebėjimus.

TAIP PAT SKAITYKITE: 10 išmintingos moters taisyklių

Jūs daug nerimaujate

Vis daugiau tyrimų teigia, kad nerimaujantys individai tam tikromis prasmėmis gali būti protingesni už kitus. Taip teigia Slate‘o keleto tyrimų apie nerimą apžvalga.

Kaip psichologas dr. Edwardas Selby pranešė „Psychology Today“, vieno tyrimo metu mokslininkai paprašė 126-ių paskutinio kurso studentų užpildyti anketas, kuriose jie nurodė, kiek dažnai patiria nerimą. Jie taip pat nurodė, kaip dažnai jie svarsto ar ilgai mąsto apie juos liūdinančių situacijų aspektus.

Rezultatai parodė, kad žmonės, linkę nerimauti ir daug svarstyti, verbalinio intelekto testuose surinkdavo daugiau taškų, o tie, kurie mažiau nerimaudavo ir mažiau pasinerdavo į apsvarstymus, daugiau taškų surinko neverbalinio intelekto testuose.

Jūs turite gerą humoro jausmą

Vieno tyrimo metu 400 psichologijos studentų atliko intelektinius testus, matuojančius abstraktaus samprotavimo gebėjimus ir verbalinį intelektą.

Tada jų paprašė sugalvoti pavadinimus keliems „New Yorker“ komiksams; vėliau tas antraštes peržiūrėjo nepriklausomi vertintojai. Kaip ir buvo numatyta, protingesni studentai buvo įvardinti kaip „šmaikštesni“.

Jūs smalsus

Savo pasisakyme „Harvard Business Review“, Londono universiteto verslo psichologijos profesorius Tomas Chamorro-Premuzicas diskutavo apie tai, kaip smalsumo koeficientas (CQ – angl. curious) ir „alkanas“ protas padaro žmogų tikru smalsuoliu.

Apie CQ svarbą jis rašė: „Šis fenomenas nėra taip giliai ištirtas, kaip EQ (emocinis koeficientas) ir IQ, tačiau yra įrodymų, bylojančių, kad jis yra toks pats svarbus net dviem svarbiais aspektais, kalbant apie sunkumų valdymą.

Pirmiausia, individai su aukštesniu CQ iš esmės labiau toleruoja dviprasmybes. Toks niuansinis, rafinuotas ir subtilus mąstymo stilius ir yra pati sudėtingumo esmė. Antra, CQ veda prie didesnių intelektinių investicijų bei žinių kaupimo, ypač formaliose išsilavinimo srityse, tokiose kaip mokslas ar menas (pastaba: žinoma, tai skiriasi nuo to, kaip IQ matuoja grynus intelekto gebėjimus).“

Londono Goldsmithso universiteto tyrimas atskleidė, kad intelektinės investicijos, arba tai, „kaip žmonės į intelektą investuoja savo laiką ir pastangas“, daro didžiulę įtaką kognityviniam tobulėjimui.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kasdienės jūsų klaidos, dėl kurių greičiau senstate

Jūs netvarkingas

Minesotos Carlsono vadybos mokyklos tyrime, publikuotame „Psychological Science“, dr. Kathleen Vohs atskleidė, kad darbas netvarkingame kambaryje iš tiesų skatina kūrybiškumą.

Tyrimo metu 48 dalyvių paprašė sugalvoti neįprastą stalo teniso kamuoliuko panaudojimo būdą. 24 individai, buvę tvarkinguose kambariuose, sugalvojo žymiai mažiau kūrybingų atsakymų nei tie, kurie dirbo netvarkinguose kambariuose.

Tad, jei esate šiek tiek kaupikai, visiems, kas kitą kartą lieps susitvarkyti, sakykite, kad tiesiog skatinate savo kūrybiškumą ir inovatyvumą.

Neužsiėmėte seksu, kol baigėte vidurinę mokyklą

Pasak Šiaurės Karolinos Chapel Hill universiteto tyrimo, mokiniai su aukštesniu IQ yra labiau linkę išsaugoti nekaltybę, nei turintys vidutinį ar žemesnį IQ. Tyrime dalyvavo 12 tūkst. 7–12 klasių paauglių.

Moksleiviai su aukštesniu IQ buvo ne tik labiau linkę išsaugoti nekaltybę, jie taip pat buvo mažiau linkę bučiuotis ar laikytis už rankų su romantiniu partneriu. „Gene Expression“ tinklaraštyje buvo paskelbta daugybė tokio elgesio paaiškinimų, įskaitant ir spėliojimus, kad galbūt protingi žmonės turi mažesnį seksualinį potraukį, yra nelinkę rizikuoti arba tiesiog nesugeba susirasti seksualinio partnerio.

Esate „pelėda“

Vienas „The Official Journal of the International Society for the Study of Individual Differences“ žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad pašalinus visus kitus kintamuosius, „pelėdos“ intelektu pralenkia „ankstyvuosius vyturius“. Jo išvadose teigiama, jog „naktinės veiklos“ protėvių aplinkoje buvo retesnės. Tai reiškia, kad protingesni individai linkę ilgiau neiti miegoti, nes taip jie „palaiko naujoviškas evoliucines vertybes.“

Jums ne visada prireikia įdėti daug pastangų

Mes nesakome, kad tinginystė – tai protingumo požymis. Tačiau galima drąsiai teigti, kad protingiems žmonėms ne visada reikia daug stengtis, kaip kad nuolatiniams „siekėjams“, visą laiką tobulinantiems savo įgūdžius – bent jau tam tikrose srityse. „The New York Times“ nuomonių skiltyje psichologai Davidas Z. Hambrickas ir Elizabeth J. Meinz citavo Vanderbilto universiteto tyrimą, kurio metu buvo tiriami labai protingi jauni žmonės.

Tyrimo metu buvo stebimi 2 tūkst. žmonių, kurie iki 13-kos metų baigiamuosiuose brandos egzaminuose gavo aukščiausius įvertinimus. D. Z. Hambrickas ir E. J. Meinz rašė: „Nepaprastas tyrimo atradimas yra tai, kad lyginti su dalyviais, kurie 12-os metų naudojo „tik“ 99,1 procento savo intelektinių gebėjimų, tie, kurie naudojo 99,9 procentus – ypač gabūs – buvo 3–5 kartus labiau linkę siekti daktaro laipsnio, išsiimti patentą, publikuoti straipsnį moksliniame žurnale arba publikuoti literatūros kūrinį. Aukštas intelektinių gabumų lygis suteikia didžiulį pranašumą.“

Jie padarė išvadą, kad nors siekiamybė būti protingam yra girtina, yra tam tikrų įgimtų gabumų, kurių ne visada galima išmokti.