Negali sakyti, kad žinia apie Kirko DOUGLASO (1916–2020) mirtį buvo netikėta – aktorius gruodį atšventė 103-iąjį gimtadienį. Tačiau dėl išskirtinio ilgaamžiškumo atrodė, kad legendinis Spartakas gyvens kone amžinai... Deja, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad turbūt paskutinis Holivudo aukso amžiaus liudytojas – taip pat mirtingas.
Kirko Douglaso tėvai emigravo į Ameriką dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, jis pats kariavo Antrajame. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose jo vardas afišoje garantavo eiles prie kino teatrų – net uždarą Sovietų Sąjungą pasiekė „Vikingai“ ir „Spartakas“.
Vaidino bemaž 100 filmų ir gera jų dalis turi savo puslapius kino enciklopedijose. Jis viena iš pirmųjų didžių žvaigždžių neapsikęsdamas studijų diktato pradėjo prodiusuoti. Režisavo du vesternus. Parašė dvylika knygų. Buvo Jungtinių Valstijų geros valios ambasadorius ir dosnus filantropas: per 55 metus Douglasų fondas kilniems tikslams išdalijo apie 118 milijonų JAV dolerių.
Dažnai cituodavo mamos Brynos žodžius: „Net elgeta turi duoti tam, kuris turi mažiau.“ Išsivadavęs iš skurdo – jo tėvai nemokėjo net rašyti – pasiekė aukštumų ne tik kine: apdovanotas garbingiausiu JAV civiliniu apdovanojimu – Prezidento laisvės medaliu.