Toks jausmas, kad jūsų gyvenimo tempas nė kiek nelėtėja: koncertai, šakočių verslas, naujos dainos...
Žilvinas: Muzikinė veikla šiemet iš tikrųjų sukasi kaip išprotėjusi. Mane atrado jaunimas, šią vasarą suplanuota koncertuoti virš dvidešimt vestuvių – to anksčiau nebūdavo.
Aš dar ir „šakotynu“ gyvenu – šakočių kepimo verslas jau septynerius metus įsibėgėjęs, bet viską reikia prižiūrėti. Dar sugalvojome atidaryti kelis taškus, kur iškart šakočius ir keps, ir parduos. Žmonėms labai imponuoja ne parduotuvėje nusipirkti jau supakuotą, o užuosti kepinį ir dar šiltą įsigyti.
Neįtikėtina, kad muzikantas gali įsukti tokį verslą.
Žilvinas: Ir pats neįsivaizdavau. Bet labai rūpinuosi mūsų su Irena būsimomis pensijomis... Kai tau nebe dvidešimt ir net ne keturiasdešimt, žinai, kad vieną dieną gali duonos iš savo balso nebeužsidirbti. Aš į viską žiūriu labai realistiškai. Su tokia pensija, kurią jau esu užsidirbęs, mes net buto neišlaikytume... Todėl gyvenu ir planuoju taip, kad turėčiau nuosavą finansinį „stogą“ ir tiesiog ramiai gyvenčiau.