Irena Starošaitė apie artėjantį 50 jubiliejų: „Širdyje aš – jaunesnė“
Irena Starošaitė šiuo metu gyvena artėjančio jubiliejaus ir būsimų koncertų nuotaikomis. Po darbingos vasaros savaitę atsikvėpusi, žinoma dainininkė vėl kimba į darbus – su nauja energija ir noru savo muzika paliesti klausytoją.
Artimiausi koncertiniai planai
Spalio pirmąją dainininkei sukaks penkiasdešimt. Didelės asmeninės šventės dainininkė neplanuoja rengti, tačiau ruošiasi jubiliejiniam koncertui. O artimiausias I. Starošaitės pasirodymas vyks jau šį penktadienį Vilniuje, „Olympic Casino Akropolis“. Dainininkė 14-ojo kazino gimtadienio proga vakaro svečiams ruošia populiariausių savo dainų programą.
„Koncerte žiūrovų lauks mano geriausios, laiko patikrintos dainos, kurių neišgirdę žiūrovai tiesiog nepaleistų manęs nuo scenos“, – šypsosi dainininkė.
Jauna ir energinga
I. Starošaitė teigia, kad filosofinių pamąstymų apie gyvenimo prasmę prieš gimtadienį nekyla. Gal dėl to, kad amžius pase neatitinka jos jaunatviškos vidinės būsenos.
„Džiaugiuosi gyvenimu čia ir dabar, todėl artėjantis jubiliejus neskatina manęs per daug susimąstyti, – nusijuokia atlikėja. – Kaip tik neseniai su bendramintėmis teko diskutuoti apie tai: tarp bendraamžių jautiesi kaip jaunuolis, nors susivoki, kad toks nebesi. Sakoma, kad žmogaus amžius yra toks, kaip jis pats jaučiasi. O širdyje aš – jaunesnė. Esu energinga ir gyvenu spalvingą gyvenimą.“
Koncertų erdvė diktuoja repertuarą
Kaip pasakoja dainininkė, jai įdomu išmėginti įvairias koncertų erdves. Vieta, kurioje vyksta pasirodymas, paprastai diktuoja pasirodymo nuotaiką ir tematiką, todėl kiekvienas koncertas būna truputėlį kitoks. Nors programa būna iš anksto paruošta, atvykusi į koncerto vietą I. Starošaitė kartais repertuarą pakoreguoja, papildo antrąją koncerto dalį. „Pamačiusi pasirodymo erdvę ir pajutusi atmosferą, galiu numatyti, kurios dainos ir kokiu eiliškumu labiausiai turėtų tikti ir paliesti žiūrovus“, – paaiškina atlikėja.
Dainuoja tai, kas artima
Visų laikų populiariausia I. Starošaitės daina yra Ovidijaus Vyšniausko sukurta „Saulė leidžias“. Be jos neapsieina joks dainininkės koncertas. Ši daina jai iki šiol labai artima. Kaip ir „Nubudom per vėlai“. Taip pat tos, kuriose skamba lotynų muzikos ritmai.
„Mėgstu visas dainas iš savo repertuaro. Gal dėl to aš ir gerai jaučiuosi, nes dainuoju tai, kas man artima. Jeigu būtų kitaip, negalėčiau jokio tikro jausmo perteikti žiūrovui“, – svarsto I. Starošaitė.
Nors kartais atlikėjai pasakoja, kad jiems pabosta dainuoti tą pačią dainą tūkstantąjį kartą, I. Starošaitė teigia, kad dainavimas gyvai suteikia privalumų – galima kiekvieną kartą įnešti į tą pačią dainą naujų spalvų: „Gerbiu savo klausytojus ir kiekvieną kartą susigyvenu su daina. Stengiuosi, kad net tas tūkstantasis kartas nebūtų monotoniškas ir daina nuskambėtų šiek tiek kitaip – kartais su džiaugsmu, kartais su švelniu liūdesiu, o kartais laiku ir vietoje užtęsiant natą.“
Atsakomybė prieš žiūrovą
Scenoje atlikėja jau praleido daugiau nei tris dešimtmečius. Natūralu, kad per tiek laiko išmoko įveikti jaudulį. „Jaudinuosi ir išgyvenu tik prieš didžiausius koncertus, kuomet būna didelė erdvė ir daug žmonių, tačiau tikrai nedreba rankos ir kojos. Tas jaudulys atsiranda iš atsakomybės – norisi, kad koncertas žiūrovams paliktų įspūdį“, – teigia I. Starošaitė.
Kiekvienas atlikėjas skirtingų tikslų vedamas žengia į sceną, tačiau bendras visų jų noras – pasidalyti jiems artima muzika. I. Starošaitė pasakoja, kad kiekvieną kartą lipdama ant scenos ji nori pabendrauti su žiūrovu. „Noriu perteikti jausmą, gyvenimą. Pasidalyti su klausytojais savo džiaugsmu, išgyvenimais – tuo, kuo tą dieną gyvenu. O labiausiai – savo muzika. Stengiuosi dalytis ta muzika, kuri mane pačią uždega. Ir labai norisi, kad ji uždegtų ir žiūrovą“, – mintimis dalijasi žinoma dainininkė.