Europos ir pasaulio pirmenybėse medalius nuskynęs imtynininkas Kristupas ŠLEIVA (25) vis drąsiau žvalgosi ir į olimpines žaidynes. Visgi ant imtynių kilimo džiazuojantis sportininkas dar nežino, kur atsidurtų ten iškovotas medalis – kartu su drauge Paulina kuriamuose ar tėvų namuose. Tokia duoklė gimtiesiems namams nestebina – tėtis turėjo milžinišką įtaką tam, kur vaikinas yra dabar.
Pasaulio čempionato bronzos link pirmą svarbų žingsnį, atrodytų, žengėte dar pernai Romoje vykusiame Europos čempionate. Į Lietuvą tada taip pat parvežėte bronzos medalį, kurio šio sporto gerbėjai laukė dar nuo 2012-ųjų.
Šis medalis man labai daug reiškia asmeniškai, nes tai pirmas suaugusiųjų sporte didžiuosiuose turnyruose laimėtas trofėjus (2012 ir 2013 metų Europos jaunimo čempionatuose Kristupas iškovojo bronzą, 2014-aisiais pasaulio jaunimo čempionate – sidabrą – red. past.). O kai visą karjerą galvoji apie tokį pasiekimą ir jį įgyvendini, užplūsta didžiulės emocijos, energija ir adrenalinas. Tai padėjo ir mano motyvacijai bei tikėjimui, kad galiu kovoti su visais.
Pasipylus pergalėms dabar turbūt ypatingą dėmesį skiriate ir olimpinėms žaidynėms? Ypač kai į jas galite patekti būdamas imtynininkų pike pagal amžių.
Būna įvairių atvejų: į žaidynes patenka ir devyniolikos, ir gerokai peržengę trisdešimties metų ribą. Aš pats gerai jaučiuosi, pradedu laimėti medalius, tad Paryžiuje tikiuosi parodyti geriausius rezultatus.
Jei pavyktų ir ten ant kaklo užsikabinti medalį, vežtumėte apdovanojimą į Panevėžį ar jau atsirastų jam vietos namuose Vilniuje?
Kai perėjau į suaugusiųjų sportą, naujų medalių nebuvo tiek daug, o Panevėžyje sukaupta netoli trijų šimtų jaunimo turnyruose iškovotų apdovanojimų. Tad kai dabar ką nors laimiu, viską parvežu savo antrajai pusei Paulinai.