Rokai, iš Dakaro grįžai su tokiomis puikiomis lauktuvėmis!
Taip, vežu namo pergalės trofėjų – beduino statulėlę. Jis keliauja pas Baciuškų šeimyną! Man dvidešimt šešeri, o grįžtu jau iš penkto Dakaro su ketvirta statulėle. Kiekvienos ten vykstančios lenktynės – vis kita istorija. Ne veltui jos vadinamos sunkiausiomis pasaulyje... Taip, man Dakare sekasi. Tačiau, kad taip būtų, įdėta labai daug darbo. Šįsyk ir automobilis gerai atlaikė visus iššūkius, bet dėl to stengėsi visa komanda. Mes padarėme tai, kas iš pradžių atrodė neįmanoma, – savo klasėje finišavome pirmi!
Darbas padarytas. Laikas atsipūsti?
Tas dvi savaites tempas buvo tikrai didelis. Ir staiga viskas baigėsi. Tuštuma.
Laimė, kad ralis praėjo taip sėkmingai, gyvi, sveiki grįžome namo, pasiekę Lietuvai istorinį rezultatą. Dabar galvoje tuščia tuščia – nesinori apie nieką galvoti. Savaitėlę ramiai namuose pailsėsiu, o paskui su šeimyna gal važiuosiu slidinėti. Norisi įkvėpti švaraus, gaivaus kalnų oro.