Iš depresijos gniaužtų išsivadavusi Donata Virbilaitė: „Sunkiausia pripažinti, kad blogai gali būti ir tau“

„Juk būna, kad sakome kitam: „Ai, nesuk galvos, nesinervink, juk čia menkniekis“. Pati patyriau: kai tai pasako, tampa tik blogiau. Tuomet atrodo, kad tik tu vienas nepajėgi su savimi susitvarkyti“, – portalui Žmonės.lt sako sudėtingus praeities išgyvenimus prisiminusi D.Virbilaitė.

D.Virbilaitei depresija prasidėjo prieš penkerius, kai ją kasdien pradėjo lydėti nerimas ir liūdesys. Donata pasakoja, jog iš pradžių savo būseną neigė, galvodama, kad dėl viso to kaltas greitas gyvenimo tempas ir nuovargis. Atlikėja tikėjo – viskas greitai praeis.

„Man reikėjo dvejų metų, kad suprasčiau ir pripažinčiau, kas man yra. Dar dvejų reikėjo, kad nuspręsčiau kreiptis į specialistus. Viską norėjosi neigti, atrodė, kad tokie dalykai gali būti kitiems, bet ne man. Vis atrodė, kad tai aš pavargus, tai dabar sudėtingesnis etapas, tai trūksta atostogų. Vis rasdavau sau pateisinimų, tad ilgą laiką niekur nesikreipiau“, – prisimena ji.

Ilgą laiką D.Virbilaitės nuolatiniu palydovu tapo nerimas. Visgi laikui bėgant, šis peraugo į fizinius skausmus – Donata  pasakoja net negalėdavusi miegoti naktimis.

„Iš pradžių galvojau, kad tas skausmas širdies srityje yra susijęs su fiziniais dalykais – gal, pavyzdžiui, su širdimi prastai. Dėl to į medikus kreipiausi daugybę kartų, ne kartą net buvau nuvykusi į skubiosios pagalbos skyrių. Bet Anglijoje daug žmonių susiduria su panikos atakomis, depresija, tad gydytojai yra pripratę – duoda maišelį pakvėpuoti ir viskas.  Tai mane iš pradžių erzino, atrodė, kad niekas čia nieko negydo – gi kreipiuosi į juos drebančiomis rankomis, negalėdama kvėpuoti, širdis, atrodo, iššoks iš krūtinės. O čia, ateini, pakvėpuoji į maišelį ir viskas, eini namo“, – pasakojo ji.

Gydytojai ragino Donatą keisti gyvenimo būdą, sulėtinti tempą. Visgi atlikėja atvira – pripažinti, kad reikia pokyčių, tuomet negalėjo. Laikui bėgant D.Virbilaitė pradėjo susidurti su panikos priepuoliais.

„Mano pirmasis stiprus panikos priepuolis įvyko lėktuve, kai skridau iš Ispanijos į Londoną. Gerai, kad lėktuve buvo gydytoja, kuri iš karto pasakė, kad man – panikos priepuolis. Nusileidus lėktuvui man iškvietė greitąją ir policiją, nes panikos priepuolio metu žmogus elgiasi kaip pavartojęs psichotropinių medžiagų. Tąkart mane net tikrino, ar nesu jų pavartojusi“, – prisimena D.Virbilaitė.

Nors po šio įvykio kurį laiką gyvenimas atrodė sugrįžęs į vėžes, D.Virbilaitė po kelių savaičių ir vėl susidūrė su panikos priepuoliu, o šis kartojosi vis dažniau. Dainininkė pasakoja, kad tuomet ją vis dažniau pradėjo aplankyti ir niūrios mintys, kurių iki tol nebuvo.

„Iš pradžių reagavo tik kūnas, nebuvo blogų minčių. Nors buvau irzli, pikta dėl menkniekių, tačiau atrodė, kad visa tai – išsekimas, nuovargis. Visgi einant laikui pastebėjau, kad daugelis dalykų, kurie iki tol rūpėjo, tapo nebesvarbūs ir nebedžiugino.

Vėliau minčių nebeliko iš viso – įsivaizduokite, atsidūriau baltoje erdvėje, kurioje, atrodo, nebereikia ir nebesinori visiškai nieko. Tai yra sunku paaiškinti, o suprasti gali tik tie, kurie yra tai išgyvenę. Tada ir supratau, jog man gali būti depresija. Tikrai galiu sakyti, kad sunkiausia sau pripažinti, jog gali būti blogai ne tik kitiems, bet ir tau“, – šiandien prisimena ji.

Visgi kreiptis į psichologą Donata vis vien ryžosi neiškart – atrodė, jog pati gali išsikapstyti.

„Iš pradžių pati pradėjau keisti gyvenimo būdą – atsisakiau alkoholio, cigarečių, kavos, aštraus maisto. Visko, kas daro įtaką emocijų pakilimui ir širdies veiklai. Nors man palengvėjo, tačiau nepasveikau. Ir toliau tęsėsi priepuoliai, buvo prasta psichinė būsena, o ir tuo metu Londone, atrodė, kad mano gyvenimas pradeda griūti – praradau darbą, teko uždaryti studiją, tad sugrįžau į Lietuvą“, – pasakoja ji.

Būtent Lietuvoje Donata išdrįso ieškoti psichologo pagalbos. D.Virbilaitė atvira – iš pradžių specialisto konsultacijos atrodė varginančios ir sudėtingos, tačiau su laiku jos būklė pradėjo gerėti. Visgi Donata atkreipia dėmesį, kad specialisto pagalba nėra tai, kas gali visiškai išgydyti depresiją – pasak jos, tai nepanaikina priežasties, tik eliminuoja pasekmes. Depresiją Donatai pavyko įveikti ir toliau laikantis pakeisto gyvenimo būdo.

„Reikia keisti gyvenimą iš esmės, rasti laiko pailsėti, rasti laiko sau. Aš iki šiol riboju alkoholio, aštraus maisto vartojimą, kurie gali iššaukti priepuolius, blogą savijautą. O ir su panikos priepuoliais išmokau susitaikyti. Jie jau pasirodo labai retai“, – sako ji.

Donata pasakoja, jog į pasireiškiančius panikos priepuolius pradėjo reaguoti be baimės, tad jie – kur kas silpnesni.

„Jei pamatau, kad užėjo nerimas, tai aš atsisėdu, pasuku galvą į kairę ir sakau: „Na, ką? Atėjai? Gerai, tai mes šiandien skaitysime knygą arba pažiūrėsime televizorių. Kokį filmą nori žiūrėti?“, – pasakoja ji. – Kai su savo nerimu bendrauji kaip su draugeliu, išnyksta baimė dėl jo pasirodymo, tad tie priepuoliai nebūna tokie stiprūs. Svarbiausia nebijoti, jog kažkada gali pasireikšti nerimas.

Be to, pastebėjau, kad man padeda ir praeities peržvelgimas. Nors dabar vis ragina būti dabartyje ar žiūrėti tik į ateitį, kartais labai naudinga pamatyti tai, kiek daug gero buvo praeityje, nepaisant visų sudėtingų išgyvenimų. O ir susimąstai, kaip puikiai su viskuo praeityje susitvarkei, sugebėjai išbristi. Man tai suteikia optimizmo ir noro eiti vėl tolyn.“

O ką D.Virbilaitė patartų tiems, kurie kasdienybėje neregi šviesių spalvų? Donata ragina kreiptis į specialistus.

„Kito žmogaus negalima priversti kreiptis į psichologą, o ir pati ilgai delsiau. Tačiau jei jau jaučiate, kad nepavyksta dirbti, o kartais netgi sunku egzistuoti, svarbiausia, sau išdrįsti pripažinti, jog šiuo metu yra blogai, jog kažkas ne taip... Nelaukite tiek ilgai. Lygiai taip, kad priimame, jog žmogus susirgo gripu ar peršalo, lygiai taip pat reikia pripažinti sau, kad galima jaustis ir emociškai prastai. Tai normalu. Svarbiausia tiesiog nebijoti surasti žmones, su kuriais galima apie tai pasikalbėti“, –  sako ji.

Pagalba telefonu visoje Lietuvoje

1. Jaunimo linija

jaunimolinija.lt
Jaunimui. Paramą teikia savanoriai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-VII visą parą

2. Vaikų linija

vaikulinija.lt
Vaikams. Paramą teikia savanoriai
Tel. 116111
Darbo laikas: I-VII 11 – 23 val.

3. Pagalbos vaikams linija

pagalbavaikams.lt
Vaikas ir tėvams, patiriantiems iššūkių. Paramą teikia savanoriai.
Tel.116111
Darbo laikas: I-V 11- 19 val.

4. Vilties linija

viltieslinija.lt
Suaugusiesiems. Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą

5. Pagalbos moterims linija

pagalbosmoterimslinija.lt
Moteris. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-VII visą parą

6. Linija Doverija

Jaunimui rusų kalba.
Paramą teikia savanoriai moksleiviai
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: II-VI 16-20 val.

7. Tėvų linija

tevulinija.lt
Tėvams, patiriantiems iššūkių
Paramą teikia profesionalūs psichologai
Tel. 8 800 90012
Darbo laikas: I-V 9-13 val. ir 17- 21 val.

8. Sidabrinė linija

sidabrinelinija.lt
Senjorams. Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai.
Tel. 8 800 80020
Darbo laikas: I-V 8-20 val.

9. Krizių įveikimo centras

krizesiveikimas.lt
Suaugusiesiems ir paaugliams. Konsultuoja psichologai. Pirma konsultacija nemokama, vėlesnės mokamos.
Skype: krizesiveikimas; krizesiveikimas1
Darbo laikas: I-V 16-20 val. ir VI 12-16 val.

 Informacija iš pagalbasau.lt