Puikią karjerą pasaulinėse scenose padariusi, šeimą Ispanijoje sukūrusi operos solistė Katerina ESTRADA TRETYAKOVA (43) nepamiršta Lietuvos, kurioje užaugo, – kone kasmet sugrįžta į Vilnių operoje „Traviata“ dainuoti Violetos. „Esu laimingas žmogus, – prisipažįsta. – Stengiuosi tokia išlikti net po šeimą ištikusios didelės nelaimės. Kai gyvenime patiri rimtų bėdų, išmoksti labiau vertinti tai, ką turi.“
Visaginas išugdė ne vieną puikų Lietuvos dainininką – užaugino ir jus?
Gimiau Kolos pusiasalyje, o už tai, kad būdama vos metukų atsidūriau Lietuvoje, turiu būti dėkinga atominei elektrinei – būtent ten mano tėtis inžinierius gavo darbą ir atsikraustė su visa šeima. Užaugau Visagine, ten baigiau ir muzikos mokyklą, kuri iš tiesų buvo stipri. Šeimoje augome keturi vaikai: mama mus auklėjo griežtai, net į diskotekas neleisdavo. Bet kai mokytojai ėmė prašyti, kad išleistų mane, penkiolikmetę, į Vilnių, Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, padvejojo ir išleido.
Ir kaip penkiolikmetei sekėsi gyventi Vilniuje?
Kurse buvau viena stipriausių, gaudavau padidintą stipendiją. Tik laikmetis buvo nelengvas: devyniasdešimtieji, bendrabutyje Baltupiuose gyvenome keturiese viename kambaryje, o jis – devintame aukšte ir dar kampinis. Pamenu, turėjau tamsiai violetinę žieminę striukę: mokausi solfedžio apglėbusi puoduką arbatos, šalia įjungtas elektrinis radiatorius – bet mano rankos vis tiek tokios pat spalvos kaip striukė...