Iš neeilinės kelionės sugrįžusi E. Jennings – apie ledo vonias, lemtingą nuklydimą iš kelio ir laiką su savimi

„Tai buvo aštuonios neįtikėtinos mano gyvenimo dienos. Festivalis „Burning Man“ pranoko visus lūkesčius ir tuo pačiu buvo visiškai kitoks nei tikėjausi. Iš tiesų šis festivalis būna toks, kokiu tu pats nori, jog jis būtų – ar savaitės trukmės vakarėlis, ar naujų atradimų paieška, ar kelionė į save, ar net viskas kartu. Tai yra kiekvieno dalyvio asmeninis pasirinkimas ir kelias“, –  įsitikinusi Erica.

Sutuoktinių porai ypač patiko išbandyti vonią, pilną ledo kubelių – kai organizmas patiria šoką ir hipotermiją. Šią „atrakciją“ prižiūrėjo specialistų pora, todėl netrukus Erica su Jurgiu tapo tikrais ledinių vonių gerbėjais. „Tai ypač sveika ir itin atgaivina bei „perkrauna“ kūną. Po procedūros dar kelias valandas jauti šalčio sluoksnį po oda. Pirmąjį kartą vonioje praleidome tik 2 minutes, tačiau kasdien procedūros trukmę ilginome.“

Festivalyje jau anksčiau dalyvavęs Jurgis Ericą supažindino su penkių ritmų šokio ritualiniu teatru – kiekvieną rytą jie pasitikdavo su būriu eklektiškų šokėjų pagal skirtingus ritmus. O vos saulei nusileidus, laikinasis magiškas miestelis nušvisdavo neoninėmis spalvomis.

„Šokome sename „Boeing 747“ lėktuve, matėmė legendinius „Mayan Warrior“ ir „Love Robot“ projektus, be to, netgi pagrojome „Axolotl“ mašinoje – platformoje. Taip pat koncertavome ir didžiausioje skulptūroje šiųmetiniame festivalyje – garsiojoje „Folly“, kur jautėmės it ką tik įžengę į „Karibų piratų“ filmavimo aikštelę. Ir po to... viskas pranyko liepsnose ir virto pelenais bei dulkėmis.“

Prie festivalio pora prisidėjo muzika – Jurgis atliko apie 12 pasirodymų, kai kurie iš  jų buvo visiškos improvizacijos. Erica net dešimtyje jų taip pat sudalyvavo.

„Tai buvo geriausias būdas tapti festivalio dalimi – festivaliui atidaviau tai, ką turiu geriausio – savo balsą. Žmonėms tai tikrai patiko.“

Atlikėja prisimena, kaip vieną naktį pasiklydo ir tiesiog ėmė viena važinėtis dviračiu po festivalio teritoriją – tas nežinojimas, į kurią pusę reikia sukti, buvo itin žavingas ir patrauklus, o laikas, praleistas su savimi – neįkainojamas.

„Juk kartais visiems mums reikia nors trumpam pasiklysti tam, kad atrastume patys save. Sutikau begalę ypatingų žmonių – nuo spektaklių meno kompanijos „Blue man group“ įkūrėjo iki aukščiausios klasės teisininkų, festivalio „Burning Man“ pagrindinio organizatoriaus iki vyruko, gyvenančio už 500 dolerius per mėnesį San Franciske, kuriam nepakanka lėšų maistui, tad jis valgo tik tą, ką randa šiukšliadėžėse... Mačiau tokių dalyvių, kurie tiesiog norėjo visą laiką festivalyje švęsti, o buvo ir tokių, kurie didžiąją festivalio laiko dalį praleido dalykiniuose susitikimuose. Iš kiekvieno iš jų turėjau ko pasimokyti. Pabūti „atsijungus“ nuo interneto ir visų kasdieninių rūpesčių – tikra palaima. Praėjo nemažai dienų po renginio, kol sugalvojau, kaip noriu aprašyti patirtus išgyvenimus. Nenorėjau tiesiog pranešti, kad pavyko sudalyvauti šiame festivalyje, norėjau aprašyti tikruosius potyrius, kurių buvo apstu „Burning Man“. Šis renginys turbūt yra vertingiausia, ką galima įsigyti už pinigus – norėčiau, kad kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime apsilankytų tokioje šventėje.

Ten tiek visko nutiko, tiek magiškų istorijų norėtųsi perpasakoti, tačiau dabar tiesiog sėdžiu apimta jausmo, jog turėčiau daugiau dalykų daryti ne vien „Burning Man“ dykumoje, bet ir kasdien, grįžusi namo. Šiais laikais labiau nei bet kada mums reikia kito žmogaus rūpesčio, reikia vieniems kitų, bendruomeniškumo, nes nuo to priklausys, kaip žmonija išgyvens ateities negandas. Mokymasis ir gilinimasis į žmonių protus, pagarba kitoms gyvūnų rūšims, mokėjimas suprasti, kad kiekvienas individas tą patį reiškinį gali suprasti ir jausti visiškai skirtingai, turėtų daryti mums didesnę įtaką nei šiuo metu formuojama bendra nuomonė (ypač socialiniuose tinkluose) apie tai, kas yra „gera“ ar „bloga“. Tik tokiu būdu galėtume tapti geresnėmis savo pačių versijomis.“