Iš Sakartvelo grįžusi choreografė Marija Simona Šimulynaitė: „Tokiame rojuje dar nebuvau“
„Po šių atostogų man reikia dar vienų, nes šalį išnaršėme kiek tik galėjome. Galiu sakyti, kad vienoje valstybėje atradome pusę pasaulio“, – juokiasi per dvi savaites beveik 2 tūkstančius kilometrų Sakartvelo keliais nuriedėjusi Baltijos baleto teatro įkūrėja Marija Simona Šimulynaitė. Buvusi balerina kalbėdama su Žmonės.lt šypsosi – į šią Juodosios jūros skalaujamą šalį tikrai norės sugrįžti dar ne kartą.
„Atrodo, ir kas čia per valstybė – žmonės pozityvūs, nesiskundžia. Prašau, nuvežkite mane atgal, nes tokiame rojuje dar nebuvau buvusi“, – juokiasi Marija.
Choreografė portalui Žmonės.lt pasakoja, kad šiandien taip žavintis Sakartvelas niekuomet nebuvo jos svajonių šalis. Marija neslepia, kad ir atostogauti šioje valstybėje artimiausiu metu neketino – atviliojo darbo reikalai.
„Sakartvelas – tikras atsitiktinumas. Tbilisyje vyko meno festivalis „Window to Lithuania“, kurio partneris buvo Baltijos baleto teatras. O dar ir su viena Sakartvelo kino įmone planuojame kurti filmą šokio tema, tad tuo pačiu ieškojome tinkamų lokacijų filmavimams. Galiu sakyti, kad kelionė buvo pusiau darbinė, bet visiškai tobula“, – šypsosi buvusi balerina.
Sakartvelas M.S.Šimulynaitės širdį pavergė vos per dvi savaites. Įspūdingi kalnai, ramios jūros pakrantės ir kiek kitokia gamta, pasak šokėjos, neleido nuleisti akių nei akimirkai. Marija svarsto, kad įsimylėti šalį juos tikriausiai paskatino ir gražiausias vietas sutikęs aprodyti vietinis šeimos bičiulis.
„Mano vyras čia turi bičiulį, kuris yra garsus Sakartvelo aktorius. Jis mus visur vežiojo, aprodė dieviškiausias vietas, į kurias, atrodo, sutelpa visas pasaulis. Ko tik neradome Sakartvele – buvo ir Australijos kalnų, ir Šveicarija, ir Brazilijos kanjonai. Tikrai šioje šalyje telpa visas pasaulis, nes ji – labai skirtinga“, – įspūdžiais dalijasi ji.
M.S.Šimulynaitė Sakartvele aplankė ne tik turistų gausiai lankomas vietas, bet ir atokesnius kampelius, apie kuriuos žino ne visi vietiniai. Didžiulį įspūdį choreografei paliko atpalaiduojančius SPA malonumus primenančios versmės.
„Aplankėme tokią olą, kurioje ištrykšta siera. Labai įdomiai atrodo, nes ta siera teka it upė nuo kalno. O greta – karštos gamtinės vonios, kuriomis mėgautis man, kaip balerinai, su savo skaudamais sąnariais, buvo tikras išganymas. Tikrai galiu sakyti, kad mes su vyru esame išmaišę visą Islandiją, o tokios pirties nebuvome matę. Tas Sakvartvelas – kažkoks kosmosas“, – įspūdžiais dalijasi šokėja.
Planams – „ne“
Apsilankęs Sakartvele dažnas pastebi, kad lietuviai čia – itin mylimi. Marija juokiasi, kad dvi savaites trukusių atostogų metu net susimąstė, jog gruzinai – lietuviams gimininga tauta.
„Išties labai jaučiasi tas broliškas ryšys. Kai pasakai, kad esi iš Lietuvos, tai visi dovanomis apipila, daugiau produktų turguje prideda. Tikrai lietuvis ten neišalks“, – juokiasi ji.
Tiesa, čia M.S.Šimulynaitė priduria, kad teko susidurti ir su kultūriniais skirtumais, prie kurių priprasti prireikė laiko. Marija neslepia – sakartveliečių pomėgis viską atidėlioti ir keisti planus jai iš pradžių pasirodė nepriimtinas.
„Vis juokavome, kad jie turi savo vietinį superherojų „Tomorrow man“. Jie vis sako, kad viską padarys rytoj, o man su tuo susitaikyti buvo sudėtinga“, – pasakoja ji.
„Įsivaizduokite, kartą išsiruošėme važiuoti į Jachtų klubą, pasiplaukioti, tai apsirengiau suknytę, pasiėmiau basutes, o žiūriu, kad važiuojame visai ne ten. Paklausus, tai kur tas Jachtų klubas, tik atsakę: „Ai, mes dar į kalnus važiuojam“. Susinervinau, nes bent jau būčiau sportbačius apsiavusi, o dabar – su basutėmis į kalnus lipti“, – nusikvatoja M.S.Šimulynaitė.
Karališkos atostogos
Marija Simona pastebi, kad kol visi lietuviai plūsta į Turkiją ar Maldyvus, Sakartvele turistų – vos vienas kitas. Pasak pašnekovės, atvykę į Juodosios jūros kurortus jie galėjo pasijusti it karaliai.
„Pravažiavome pačias gražiausias vietas ir jos – visiškai tusčios, nes pandemija sustingdė turizmą. Ramu, jokių kamščių, jokių eilių... Vienas draugas, pamatęs mūsų nuotraukas, sako: „Dieve, visur tuščia, o kai buvome mes, tai buvo neįmanoma prasigrūsti“, – pasakoja choreografė.
„Iš tiesų, ne tik turistinės vietos, bet ir viešbučiai – nutilę. Įsivaizduokite, atvažiuoji, pasiimi penkis kambarius su vaizdu į jūrą ir daugiau nieko aplink nėra, tik viešbučio savininkas ir darbuotojai. Ateini į viešbučio restoraną ir tik mums viską gamina“, – priduria Marija Simona.
O ir kainos, pasak M.S.Šimulynaitės, glosto atvykusių lietuvių širdis. „Įsivaizduokite, puikus, suremontuoto viešbučio kambarys su vaizdu į jūrą kainuoja apie 10-11 eurų parai. Kavinėse penkiese galima pavalgyti vos už 20 eurų, o apie maisto kokybę net nėra ką kalbėti“, – sako ji.
Marija juokiasi, kad vykdama atostogauti į lagaminą buvo prisikrovusi maisto produktų – baiminosi, jog nebus ką valgyti. Visgi vos atvykusi šokėja pasijuto it rojuje.
„Aš esu vegetarė, tai galvojau, kad Sakartvele bus vien mėsos gaminiai, tačiau valgėme kaip šernai. Prisipažįstu, dar prieš kelionę į lagaminą buvau prisikrovusi grikių, bet Sakartvele tuos grikius ir palikau, – juokiasi ji. – Čia maistas organiškas, tad aš po tiek metų prisiminiau, ką reiškia valgyti pomidorą ir nejausti skrandžio skausmų. Tikrai sugrįžau į Lietuvą ir nežinau, ką valgyti.“
M.S.Šimulynaitė šypsosi – į Sakartvelą tikrai norisi sugrįžti. Paklausus, ką patartų besiruošiantiems vykti į šią šalį, Marija nesusimąsto.
„Siūlyčiau nusiteikti ir pasiruošti tik nuolatiniam planų keitimuisi, nes visa kita – tiesiog tobula. Juk sakoma, kad atsipalaidavimas ir pozityvas prailgina gyvenimą, tai reikia nusiteikti spontaniškumui, netikėtumams ir puikiam vynui bei maistui“, – pokalbį užbaigia Marija Simona Šimulynaitė.
Fotogalerija: