Iš šamaniško balso Chinawoman lūpų – tamsios baladės vilniečiams
Muzika, kuri liejasi iš pačių tamsiausių sielos kerčių. Dainininkė, kuri sodriu balsu liūliuoja lopšines ir poeziją primenančias balades ir išjudina net akmeninius kūnus. Teatrališkas pasirodymas, kurio kokybę byloja seniai išparduoti bilietai. Vienu žodžiu – Chinawoman.
Ši nepaprasta muzikantė nė per nago juodymą nėra kinė. Jos tėvai – iš Rusijos, tačiau gimė ji Kanadoje. Mama – buvusi balerina, o tėtis – inžinierius iš Sankt Peterburgo. 1975 metais šeima iš tuometinio Leningrado emigravo į Kanadą, kur gimė Michelle Gurevich. Melomanams geriau pažįstama kaip Chinawoman.
Toronte augusi, tačiau šiuo metu dėl nepaprastos traukos Europos rytams Berlyne gyvenanti muzikantė jau seniai užsiaugino savo gerbėjų armiją. Jos pasirodymų nereikia perdėtai anonsuoti, nes „geroji naujiena“ sklinda iš lūpų į lūpas. Kaipgi kitaip – dėl savo sodraus šamaniško balso ir sentimentalios bei teatrališkos kūrybos Chinawoman neretai yra lyginama su pačiu Leonardu Cohenu – litvakų šaknų turinčia gyva muzikos legenda. Taip pat iš Kanados.
+50„Tai, ką aš kuriu, yra gana sentimentalu. Tačiau kažkodėl žmonių sąmonėje sentimentalumas dažnai turi neigiamą atspalvį. O aš kaip tik visad ieškau jautriųjų taškų“, – dar gerokai prieš koncertą sakė kūrėja.
Tiesa, Chinawoman muzikai įtakos turėjo platus spektras muzikantų ir dar platesnis muzikinių stilių. Trumpai tariant, nuo Alos Pugačiovos iki PJ Harvey, Courtney Love ar „Peaches“.
Scenoje pasirodžiusi maža moteris su dideliu balsu kėlė neįprastas emocijas. Gali milijardą kartų klausytis jos įrašų arba tvirtai žinoti, kad ji keri savo sodriu balsu, tačiau pamačius ją gyvai atliekant tokias dainas kaip „Vacation from love“ arba „Keep in mind“ visuomet nustembi: „Iš kur pas ją šitoks balsas?“.
Be abejo, kalbos, apie muzikantės gebėjimus daryti kelis dalykus vienu metu, nė negali būti. Jei praėjusiais metais „Lofte“ viešėjęs suomis Jimi Tenoras pelnė žmogaus orkestro titulą, tai Chinawoman turėtų gauti medalį už sugebėjimą savo balsą paversti instrumentu tikrąją to žodžio prasme. Jis varijuodavo, nuo sodraus dudenimo iki saksofono garsų.
Nors prozą primenančių dainų pasiklausyti susirinko beveik sausakimšas menų fabrikas, keletas žmonių ėmė skirstytis koncertui nė neįpusėjus. Mat garso kokybė toli gražu nekerėjo taip, kaip ausis gundė Chinawoman. Galiausiai, koncerto pabaigos sulaukę klausytojai liko pakylėti – juk menkos techninės detalės negalėjo sugriauti gerų vibracijų.
Chinawoman diskografija
Debiutinis Chinawoman albumas vadinasi „Party Girl“ (2007 m.), tačiau neapsigauk – jame nėra nieko panašaus į „rankutės aukštyn“.
Išleidusi antrąjį albumą „Show Me The Face“ 2011 m. kinė leidosi į turą kartu su labai ryškiu britų muzikantu ir modeliu Patricku Wolfu.
Visos jos dainos yra lėtos, dramatiškos, apie meilę, pasitikėjimą ir moteris. Klubinei nakčiai tokia muzika netinkama. O štai misteriškam vakarui menų fabrike – netgi labai pakeliui.