Iš senų mašinų detalių meną kuriantis latvis – apie ultragarso vonią ir gigantišką vienaragį

Svetys iš Latvijos į Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatro prieigose, rugsėjo 29 ir 30 dienomis vykusį bei tris dešimtis menininkų iš skirtingų pasaulio šalių sukvietusį kultūros renginį atsivežė naujausius ir įsimintiniausius savo darbus. Visus juos vienija pagrindinis akcentas – skulptūras talentingas autorius „lipdė“ iš pagal tikrąją paskirtį nebetinkamų naudoti motociklų bei automobilių detalių.

A.Nesterjukas pasakojo mopedais susižavėjęs dar vaikystėje. Vėliau meilė transporto priemonėms peraugo į profesiją – pašnekovas įsidarbino remonto dirbtuvėse. Čia jis išmoko ir virinti, ir dažyti, ir atlikti kitas svarbias užduotis.

Dabar tik kūryba užsiimantis latvis prisimena ir savo naujos veiklos pradžią. Prieš daugiau nei septynis metus jam teko rūpintis reto motociklo atnaujinimu. Remonto metu buvo pakeista nemažai nebeveikiančių, originalių transporto priemonės detalių.

„Jos man pasirodė įspūdingos ir vertos kažko daugiau nei metalo atliekų sąvartyno. Nežinau kaip, bet detalėse įžvelgiau galimybę. Pajutau jų formą, charakterį, kuris manyje gyveno. Jos man priminė jautį, o tai – mano gimimo metų horoskopo ženklas. Elementas po elemento, valanda po valandos ir skulptūra tapo namų puošmena. Supratau nebegalįs atsitraukti nuo kūrybos ir ji neužilgo užvaldė visą kasdienybę“, – pasakoja meninio išsilavinimo neturintis A.Nesterjukas.

Dabar jautis – menininko kūrybos simbolis.

Pirmąją skulptūrą jis saugoja Preiloje, kur prieš ketverius metus su žmona Alina atidarė turistus itin masinančią galeriją.

Ne savaitės klausimas

Detalių A.Nesterjukui pradžioje parūpindavo draugai. Jų vyriškis įsigydavo ir metalo supirktuvėse ar remonto dirbtuvėse. Vėliau, legendai apie talentingą latvį pasklidus po visą šalį, „medžiagos“ skulptūroms atveža ir nepažįstami žmonės.

Pašnekovas sakė išmokęs senas detales išvalyti ir paruošti taip, kad jos taptų estetiškomis. Tam jis dabar naudoja ultragarso vonią.

„Technologijos modernėja ir dabar jau yra galimybė darbams naudoti lazerį. Tokio dar neturiu, bet tikrai įsigysiu“, – patikina menininkas.

Anot jo, paruošti detales reikia daug laiko, o skulptūros neretai gimsta tik per penkis – aštuonis mėnesius.

„Tiesa, įgūdžiai tobulėja ir, jei yra įkvėpimo, nedidelis darbas gali būti sukurtas per mėnesį ar du. Bet kokiu atveju, tai ne valandų ar savaitės klausimas“, – atvirauja A.Nesterjukas.

Dažniausiai jis vienu metu kuria kelis objektus. Taip, pasak, pašnekovo, kyla daugiau minčių ir idėjų.

Ir rykliai, ir paukščiai

Didžiausios A.Nesterjuko skulptūros yra dviejų metrų aukščio ir trijų metrų pločio. Pavyzdžiui, tai gyvo žirgo dydį perteikiantis vienaragis. Menininko archyve yra ir pustrečio metro rykliai, ir gigantiškas fotoaparatas.

A.Nesterjukas šypsosi – dažniausiai meno mylėtojai įsigija jo kuriamus paukščius.

„Jie, matyt, turi kažkokios magijos“, – svarsto pašnekovas.

Laikui bėgant A.Nesterjuko kūryboje atsirado ir nemažai filosofinių poteksčių. Tuomet skulptūros gimsta iš keletos skirtingų, bet tą pačią istoriją pasakojančių objektų.

„Kasdien, kai ateinu į dirbtuves, manęs laukia vis nauji iššūkiai“, – sako neseniai Rygoje antrąją galeriją atidaręs ir joje su tarptautinio menų festivalio „Kaunas Art“ organizatore Rasa Gulbe susipažinęs menininkas.

Jis patikino į pirmą kartą Kaune surengtą ir menininkams dedikuotą renginį atvykęs su didžiuliu entuziazmu.

„Tai yra viena iš nedaugelio meno švenčių, kai autoriai bendrauja tiesiogiai su publika“, – pastebi kūrėjas iš Latvijos.

Dedikacija moterims ir dirbtiniam intelektui

„Kaunas Art“ festivalyje savo kūrybą pristatė ir nauji talentai, ir profesionalūs menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Vokietijos bei Prancūzijos. Festivalio meno vadovė - menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.

Daug dėmesio sulaukė festivalio dalyvis 0x0.art – tai dirbtinio intelekto piešimo modulis, paveikslų sertifikavimo, apsaugos ir pardavimo platforma, kurios pagalba autoriai gali saugiai bei paprastai platinti sertifikuotas savo kūrinių reprodukcijas.

„Tarptautiniai menų festivaliai skatina naujoves ir kūrybinius eksperimentus, kurie pritraukia dėmesį ir įkvepia menininkus. Dalyvavimas tokio žanro festivalyje yra puiki galimybė autoriams iš viso pasaulio pristatyti savo darbus, dalintis kultūrine įvairove, mokytis iš kitų bei kurstyti kūrybines sąveikas, o taip pat – pelnyti pripažinimą bei žinomumą užsienyje“, – įsitikinusi tarptautinio festivalio vadovė R.Gulbė.

Ji įsitikinusi – visi festivalio dalyviai verti atskiro dėmesio bei pasakojimo. Pavyzdžiui, Bi.J.Art studio menininkės kūryba jau buvo pristatyta Paryžiuje ir Milane. Jos darbai – subtilūs, jautrūs, mažai abstraktūs, dominuoja pilkos spalvos tonai ir pustoniai. Visi menininkės darbai kalba apie gamtą, metų laikus, apie tą įžeminantį ir nuraminantį jausmą, kad visi esame namuose.

Menininkė Modesta Butautytė-Monisha kuria itin erotiškus moterų portretus. Jos paveiksluose moteris, kaip erotiškumo simbolis, siejama su raudonų lūpų ir saulės spalvų motyvais, itin svarbi forma bei spalva.

Tapytoja Rūta Radzevičė kuria kiek kitokius abstrakčius moterų portretus. Savo kūryboje eksperimentuoja įvairiomis technikomis, svarbiu akcentu tampa forma. Siekia įtraukti žiūrovą į aktyvų paveikslo interpretavimą savaip.

Menininkas iš Estijos Eduardo Zentsik kuria ironiškus moterų ir vyrų portretus, kuriuose itin svarbūs egzistenciniai klausimai.

„Sukvietėme daug įdomių, pasaulyje pripažintų autorių, todėl tikimės, kad festivalis bus naujas žingsnis į kitokį visuomenės santykį su menu“, – kalba R.Gulbė.