Iš tinklaraštininkių spintos: maištingoji Leandra Medine
Leandra Medine yra viena iš nedaugelio tinklaraštininkių, baigusių žurnalistiką, taigi moka rašyti. Tuo galima įsitikinti, paskaičius jos beprotiškai populiarų mados (ir gyvenimo būdo) tinklaraštį „Man Repeller”, kuriame šmaikščiai rašoma apie rimtus dalykus. Tiesa, tinklaraštį, kurį 2010 m. pradėjo viena Medine, dabar kuria keliolikos žmonių komanda.
„Man Repeller“ kalba apie tai, kas patinka moterims ir, atitinkamai, baido, atstumia vyrus, kelia jiems pasibjaurėjimą. Kitaip sakant, tinklaraštis bando įkalti į galvas, kad neturime galvoti: „Kaip čia pasipuošus, kad brangusis būtų laimingas?“. Reikia vilkėti tai, ko nori pati, net jei tavo spintos platumo pečiai ar kojinių skylės sukels tam brangiausiajam širdies aritmiją. Aišku, niekas neagituoja varyti vyrų į kapus: tiesiog moteris turi suprasti, kad jos stilius – prasminga ir stipri saviraiškos forma.
Medine – ne vienintelė tinklaraštininkė, dirbanti su garsiais dizaineriais, kurianti riboto leidimo drabužių (batų, juvelyrikos) linijas, rašanti į mados žurnalus. Ir net ne vienintelė išleidusi knygą, nors jos pavadinimas – turbūt originaliausias: „Man Repeller: Seeking Love, Finding Overalls“ (ypač antroji dalis – „Ieškant meilės. Randant kombinezonus“). Bet vis dėlto Medine nėra „lygi tarp lygių“. Jos tiklaraštis kasmet rekomenduojamas kaip vienas geriausių ir kasmet Medine patenka į „Forbes“ sąrašus; negana to, 2012 m. ji reitinguose „Mados jėga“ aplenkė Anną Wintour ir net Lady Gagą... Be to, vienintelė per savo vestuves ant baltos suknios vilkėjo baikerišką švarkelį.
Metamorfozės. Medine, šiaip jau nesišvaistanti daiktais ir vilkinti juos ne vieną sykį, kartais surengia „akcijas”: tarkim, kasdien keičia „Saks Potts“ paltus, kad gerbėjos turėtų progos paieškoti, kuo jie skiriasi vienas nuo kito.
Variantai. Kitas atvejis – tie patys kailinukai, vilkimi žiemą ir vasarą. Kai šilta jie būna atlapoti, kai šalta – nešiojami ant palto.
Marina. Žydų kilmės, Milane gimusią ir Niujorke gyvenančią Leandrą labiausiai traukia prancūzų vėliavos spalvos: bretonės, mėlyni švarkai, raudonos suknios ir, išvis, marinistinis stilius. Ženklai čia neturi reikšmės; ji gali vilkėti „Chanel“, savo „Atea Oceanie“ ar prašmatnų švarką su antpečiais, apie kurį tinklaraštyje yra sakiusi: „Užmušk, neatsimenu, iš kur jis.“
Gaurai. Smulkutei Leandrai tinka visi faktūriniai drabužiai: dirbtinio kailio švarkeliai (žaliasis – „Saks Potts“), plunksnomis pamuštas „Chanel“ sijonas, gauruota „Michael Kors“ palaidinė.
Kojinės. Kiekviena moteris turi silpnybių, ne išimtis ir Medine: ji tiesiog pamišusi dėl „Falke“ kojinių, kurių nemūvi turbūt tik lovoje.
Šalikai. Vienas iš nekintamų Medine įpročių – slėpti kaklą. Vasarą jį tą daro paprastai, ryši spalvingas skareles, o žiemą dangstosi kailiais (pavyzdžiui, žvaigždėtu „Creatures of the Wind“ šaliku) arba ima pirmą pasitaikiusi megztinį.
Marškiniai. Ji be marškinių neįsivaizduoja gyvenimo, todėl melsvus „Steven Alan“ Leandra vilkėjo turbūt šimtą kartų. Na, o virve sujuosti „H&M“ (su „Dolce & Gabbana“ sijonu) – proginiai.
Apatiniai. Šiemet daug kas vilkėjo sukneles su petnešomis, nes buvo (ir tebėra) „apatinukų“ mada. Leandrai tokios suknelės tinka – ir kai ji kuria gatvės stilių su „Creatures of Comfort“, ir kai puošiasi vakarui, tarkim, juoda ir balta „Walk of Shame“.