Iš viešumos pasitraukusi Kristina Navickaitė-Tina: „Tie patys veidai greitai nusibosta“

„Daug laiko praleidau scenoje, televizijos projektuose, įvairiuose renginiuose, todėl dabar vertinu ramybę ir laiką su savimi. Man nebereikia taikstytis su vadinamomis žiurkių lenktynėmis, konkurencija, kovoti dėl vietos ir stumdytis su kitais. Galiu laisvai kurti ir džiaugtis savo pasiekimais“, – sako Kristina Navickaitė.

Esat scenos žmogus, kuriam turėtų būti artimas kitų dėmesys, tačiau nepaisant to – nusprendėte pasitraukti į šoną ir tapti vis mažiau matoma viešumoje. Kas lėmė tokį pasirinkimą?

Viešumo gyvenime turėjau labai daug. Kai esi jaunas, viską darai iš inercijos, net nesuprasdamas ir nepagalvodamas, ar viso to reikia. Ir aš tokia buvau, nors niekada nedarydavau visko aklai, tačiau kai kuriuose gyvenimo etapuose reikėjo save pristabdyti. 

Ateina gyvenime momentas, kai „perdegi“, pradedi galvoti, ką iš savęs transliuoji ir ką norėtum transliuoti, kur atiduoti savo jėgas. O tada išsigrynini ir pradedi tausoti save. Taigi, žingsnelis po žingsnelio, taip išsigryninau ir aš.

Vis dar sulaukiate pasiūlymų grįžti į eterį – dalyvauti televizijos projektuose ar laidose?

Kartais sulaukiu, tačiau visada pasvarstau, ar turiu ką pasakyti. Nesakau, kad nevertinu visų tų pasiūlymų, tačiau dažniausiai jų atsisakau. Tokia šiuo metu yra mano vidinė būsena.

Neretai atrodo, kad kai kurie žmonės puola dalyvauti kiekviename projekte tik tam, kad  tiesiog dalyvautų. Nesuprantu, kam to reikia. Kad dar „plius vieną“ kartą tave parodytų ar apie tave parašytų? Manau, kad žiūrovams ir skaitytojams tai sukelia tik didesnį erzulį, o ne malonumą. Tie patys veidai greitai nusibosta, žmonėms reikia naujovių.

Tiesa, naujovių norisi ir man. Visada dalyvaudama projektuose norėdavau ne tik pati nustebinti žiūrovą, bet kad ir mane nustebintų. Prisimenu, kai metai iš metų vyko „Žvaigždžių duetai“. Sulaukusi ne vieno pakvietimo vis sakydavau, kad sutikčiau dalyvauti, jei man pačiai būtų kažkas netikėto. Na, ir kartą sulaukiau prodiuserio pasiūlymo – gal sutikčiau pasirodyti su penkiais ilgaplaukiais rokeriais, dainuojančiais už Tėvynę (grupė „Thundertale“ – red.). Iškart pasirašiau šiai avantiūrai!

Juk esate scenos žmogus... Nepasiilgstate dėmesio?

Visi žmonės, kurie pasirenka sceną, turi šiokią tokią priklausomybę nuo dėmesio. Kokia scena be žiūrovo? Tad aš taip pat nesu išimtis, man malonu būti scenoje ir sulaukti ovacijų. Visgi, šiuo metu visą savo laiką ir energiją skiriu šokių studijoms, įsikūrusioms Klaipėdoje, Palangoje ir Gargžduose. Tenka ne tik statyti choreografijas, bet ir ruošti kostiumus, organizuoti transportą, planuoti generalinių repeticijų laikus, makiažus ir t.t. Kai dar pati šokdavau su kolektyvu, taip pat turėdavau atlikti visus šiuos reikalus, o į sceną išbėgdavau prieš tai per penkias minutes pasidariusi makiažą. Būtent tada atėjo suvokimas, kad nebespėju, todėl turiu sceną užleisti savo mokiniams. Nesakau, kad tai yra mano pasiaukojimas, dabar turiu laiko ne tik studijos kuravimui, bet ir kitoms savo veikloms.

Išbandėte save ne tik šokių aikštelėje, bet ir renginių organizavime, teko filmuoti ir dokumentinį filmą. Kokių dar talentų turite?

Esu daug ką bandžiusi ir tuo pačiu nemažai išmokusi. Vadovaujant šokių studijai teko prisiliesti prie įvairių veiklų. Pavyzdžiui, tekdavo kurti ir filmuoti choreografiją, vėliau montuoti ir ją pateikti. Įgavusi patirties prisidėjau prie įvairiausių reklaminių filmavimų. Esu sukūrusi vaizdo klipą Natalijai Bunkei.

Taip pat man įdomi ir fotografija. Kartu su drauge dalyvauju įvairiuose fotoprojektuose kaip asistentė, kuri pozuojančiam žmogui leidžia laisviau jaustis prieš kamerą. Kadangi pati esu dalyvavusi ne vienoje fotosesijoje, žinau tam tikrus „mygtukus“, padedančius žmogui atsipalaiduoti ir atrodyti kuo natūraliau. Taigi, kartas nuo karto pasineriu į įvairias avantiūras ir išbandau jėgas dar nežinomuose vandenyse.

O eidama gatve pastebite, kad žmonės jus vis dar atpažįsta? Galbūt prieina, pasisveikina?

Šiuo klausimu išryškėja kartų skirtumai (šypsosi). Dabartinis jaunimas labiau įnikęs į socialinių tinklų žvaigždes, tad jiems aš nesu žinomas veidas. Tačiau televizorius yra tarsi stebuklinga dėžutė, kurioje pabuvęs, negali tapti visiškai pamirštas. Kartais eidama gatve jaučiu žmonių žvilgsnius, tačiau tas dėmesys nėra įkyrus, koks galbūt būdavo anksčiau. Dabar sulaukiu daugiau teigiamų komentarų, ypatingai smagu, kai į šokių studiją savo vaikus atvedę tėvai mane atpažįsta ir džiaugiasi, kad jų atžalos mokysis būtent Kristinos-Tinos studijoje. Taigi, to dėmesio sulaukiu ir svarbiausia, kad jis yra malonus ir neperdėtas.

Ar savo gyvenime turite žmogų, kuriam puoselėjate romantiškus jausmus?

Prieš duodama interviu dažniausiai tikiuosi tokio klausimo. Atsakysiu paprastai – taip, mano širdyje gyvena meilė. Nemanau, kad tai yra pats svarbiausias dalykas, kurį norėtų žinoti visuomenė. Kam reikia, tas apie mano asmeninį gyvenimą žino daugiau, o kitiems pakaks žinoti tiek – esu laimingas ir mylintis žmogus.

Rugsėjo pradžioje atšventėte 43-iąjį gimtadienį. Gal galite pasidalinti savo grožio puoselėjimo patarimais?

Jau ilgus metus nevalgau mėsos – tik jūros gerybes ir žuvį. Tiesa, mėsos atsisakiau ne dėl kūno formų. Tai buvo labiau smalsumas, kuris, pradėjus daugiau domėtis, kokia šiai dienai yra mėsos kokybė ir jos kelias iki mūsų, išaugo į įprotį – visiškai atšoko noras ją valgyti. Taip pat neturiu žalingų įpročių – nesu bandžiusi nė vienos cigaretės, nedraugauju ir su alkoholiu. Be viso to, daugiau – jokių ypatingų pastangų. Pas kosmetologes karts nuo karto apsilankau dėl įprastų procedūrų.

Manau, kad mano gyvenimo būdas ir darbas su jaunais žmonėmis leidžia nuolatos jaustis žvaliai, jaunatviškai ir energingai. Mūsų vidinė būsena turi įtakos išorei, tad kol žmogus jaučia pilnatvę, džiaugiasi paprastais gyvenimo malonumas, tol jis švytės ir bus gražus.

Galbūt atskleisite, kokių gyvenimo malonumų sau palinkėjote pūsdama gimtadienio žvakutes?

Ne tik per gimtadienį, bet ir kiekvieną dieną gyvenu tuo pačiu noru – kad aplink mane esantys žmonės būtų sveiki ir laimingi. Kai jie bus laimingi, laiminga būsiu ir aš. Daugiau man nieko netrūksta! Mes esame papuolę į klastingas vartojimo pinkles, tačiau iš tiesų pamatiniai žmogaus poreikiai yra kur kas paprastesni. Gyvenimas yra duotas tik vienas, todėl reikia juo mėgautis, stengtis pagauti savo laimės paukštę už uodegos, daryti prasmingus dalykus ir rinkti taip vadinamus karmos taškus... (šypsosi)