Iš „Vogue“ konferencijos sugrįžusi A. Kuzmickaitė: „Tie žmonės savo profesijai yra paaukoję gyvenimus“

Trečią kartą šiais metais oragnizuotoje „Vogue“ konferencijoje buvo aptariama, kokia kryptimi juda mados pasaulis, svarstomi globalūs tvarumo bei etninės modelių įvairovės klausimai.

Apie būsimą konferenciją A. Kuzmickaitė sužinojo dar pavasarį, naršydama „Vogue“ tinklalapyje. Ji sako, kad seniai ilgėjosi bendravimo su pasaulinio garso mados industrijos profesionalais, o konferencija „Forces of Fashion“ kaip tik ir žadėjo tai, ko dizainerei taip norėjosi. Renginį kuravo ilgametė „Vogue America“  redaktorė ir „Code Nast“ koncerno kūrybos direktorė Anna Wintour. Konferencijoje kalbėjo tokios žvaigždės kaip aktorė Julianne Moore, modeliai Cindy Crawford su dukra Kaia Gerber, dizainerė Donatella Versace, šiuolaikinės mados žvaigždės Marene Serre ir Walesas Grace'as Boneris, dizainerė Tory Burch, „Carolina Herrena“ kūrybos direktorius Wesas Gordonas, dizainerių duetas Proenza Shouler, „Balmain“ mados namų kūrybos direktorius Olivieris Rousteingas ir daugelis kitų.                     

Agne, kokių idėjų iš garsiosios konferencijos parsivežėte?

Į tokio lygio konferenciją vykau pirmą kartą. Tai buvo puiki proga iš pirmų lūpų išgirsti, kaip mąsto pasaulinės mados A lygos žaidėjai. Aišku, aš puikiai suprantu, kad  konferencijose ir mokymuose nebūtinai atskleidžiamos verslo paslaptys, bet daug ką galima suprasti „tarp eilučių“. Pavyzdžiui, jaunosios kartos žvaigždė Marinne Serre, kalbėdama apie finansinius savo prekės ženklo reikalus, paminėjo, jog už studijos patalpas jai mokėti nereikia, kadangi jas apmoka Paryžiaus savivaldybė. Taip pat yra dėsninga ir akivaizdu, jog šiuolaikinėje madoje pagrindinės temos yra tvarumas, perdirbimas ir gamtai draugiškos mados idėjos. Bendraudama su dauguma konferencijos atstovų ir stilistų, išgirdau patarimą, jog dabar verta kurti ir pozicionuoti savo prekinį ženklą kaip tvarų. Viena vertus, dėl realios problemos, bet kita vertus – tokie prekės ženklai sulaukia žymiai didesnio dėmesio. Taip pat daugelis dizainerių teigė jog, elegancija nebūtinai turi būti rimta ir formali. Akcentavo, jog madoje svarbu yra džiaugsmas ir optimizmas. Tokios mintys yra artimos ir mano kūrybai. Grįžau kupina įkvėpimo.

Kaip jautėtės dar prieš įžengiant į tokią didžiulę konferenciją? Nebuvo nedrąsu?

Aš labai aiškiai suvokiau šios konferencijos tikslą –  žurnalas „Vogue“ bando keisti savo strategiją ir leisti savo ištikimiausiems skaitytojams ir gerbėjams iš arčiau susipažinti su „Vogue“ asmenybėmis, kurių daugelis man ir kiriems nuo vaikystės buvo svarbios. Pavyzdžiui, Donatella Versace ar Anna Wintour, Tomas Fordas... tad, aišku,  šiek tiek jaudinausi ir buvo iš tiesų neįprasta sėdėti prie vieno stalo bei pietauti su tais, apie kuriuos tik skaitei žurnaluose ar matei filmuose. Iš kitos pusės, galvojau – šis pasaulis yra toks dinamiškas, kad niekada negali žinoti, kaip pasisuks situacija ir, galbūt, kažkada gali tekti bendradarbiauti su šiais žmonėmis ar net kartu dirbti.

Galbūt turėjote galimybę susipažinti su kitais dalyviais ir pristatyti jiems savo darbus?

Taip, susipažinau ne tik su „Vogue“ redaktore Anna Wintour, mados žurnalistu Hamishu Bowlesu ,Lynnu Yaegeriu, „Vogue“ stilistais, bet ir daugeliu kitų dizainerių. Ne vienam jų padarė įspūdį mano drabužiais apsirengusi Rita Ora.

Kokį įspūdį paliko Anna Wintour, Tomas Fordas, Donatella?

Tiesą sakant, man visi pasirodė labai žmogiški ir paprasti. Tarkim, kad ir Tomo Fordo pastaba apie tai, jog jis nelabai mėgsta „Instagram“, nes ten praleidęs tam tikrą laiko tarpą  nuliūsta.  Arba tai, jog  Anna Wintour šilčiausiai pristato Donattellą Versace. Jos – jos ilgametės draugės, Donatella puikiai sutaria su Annos vaikais. Ką jau kalbėti apie jautrų Olivierio Rousteingo pasakojimą apie tai, kaip jam svarbu yra surasti savo biologinę šeimą...

Žinoma, tiems žmonėms mada yra absoliutus prioritetas ir jie savo profesijai yra paaukoję gyvenimus. Priešingai negu Lietuvoje, vakaruose yra ilgesnės mados industrijos tradicijos ir dizaineriai iš tiesų turi šansą užkariauti pasaulį. Kita vertus, ne vienas dizaineris išsakė mintį, suspėti su , ir daugelis jaučiasi neretai kaip negyvenantys savo gyvenimo, tik tarnaujantys mados industrijai ir tarsi stebintys tikrąjį gyvenimą iš šalies. Dizainerė Roksanda Ilinčič net paminėjo, kad jai sumažinus kolekcijų skaičių, jos klientai nelabai ir pastebėjo. Bet buvo ir tokių, kaip „Carolina Herrera“ mados namų dizaineris Wesas Gordonas, sakęs, jog  jaučiasi liūdnas, jei dvi dienas negali eiti į darbą.

Jums pavyko įsiamžinti su Anna Wintour. Tai padaryti paprasta? Dalyviams leidžiama laisvai fotografuotis ar yra kažkokios taisyklės?

Kadangi visi dalyviai tarpusavyje bendravo gana glaudžiai, tai padaryti nebuvo sudėtinga. Tiesa, aš esu introvertiška, todėl man išties sunkiau yra prieiti prie nepažįstamo žmogaus, tačiau iš patirties žinojau, jog visos garsenybės dažniausiai mėgsta dėmesį. Jie mielai bendrauja ir fotografuojasi, o ši konferencija jiems buvo darbas, fotografavimasis – to darbo dalis.

Su jumis keliavo ir vyras Saulius. Jis taip pat dalyvavo konferencijoje ar tiesiog mėgavosi Niujorku, kol jūs leidote ten laiką?

Taip, į Niujorką vykome kartu, bet konferencijoje jis nedalyvavo. Sauliui labai patinka Niujorkas. Jam tai – puikus miestas atrasti daug neįtikėtinų dalykų, pabūti pačiam su savimi ir pasimėgauti atotrūkiu nuo darbų.