Išbandęs save Siera Leonėje Leonardas Pobedonoscevas pirmą kartą bėgs ir Vilniaus maratone
„Gal žinote, kokia bus temperatūra sekmadienį?“ – išgirstu klausimą vos pradėjusi kalbėtis su aktoriumi Leonardu Pobedonoscevu (32). Atsakau, kad apie 17-ka laipsnių ir jis jau lengviau atsidūsta : „Vadinasi, bėgti bus gera“. Taip, Leonardas yra vienas iš kelių tūkstančių žmonių, pasiryžusių Vilniaus maratone įveikti šiek tiek daugiau nei 42 kilometrus.
Ištvermės, valios ir fizinio pasirengimo reikalaujantis maratonas Leonardui nėra pirmasis. Dar birželio pradžioje jis su penkiais bendražygiais, arba tiksliau komanda „Running For Change“, buvo išvykęs į karščiu alsuojančią Afriką ir Siera Leonėje bėgo britų draudimo kompanijos 50-čio proga organizuotame „Kiln Sierra Leone Marathon“ maratone.
Afrikoje laukę iššūkiai
„Iš tiesų tai reikalauja žiauriai daug pasiruošimo. Aš pats bėgioju jau devynerius metus, nuo tuomet, kai susipažinau su savo žmona (Ieva Šabanė – aut past.), tačiau ne tokias ilgas distancijas. Besiruošdamas Siera Leonės maratonui pasižiūrėjau rekomendacijas ir bėgiojau bent po 10 kilometrų penkis kartus per dieną, su bičiuliais prisipirkome ir vartojome įvairiausių papildų, bet, pasirodo, jie nebuvo tokie naudingi“, – su užsidegimu prisiminimais dalijosi Leonardas.
Afrikiečiai bėgikai nesustojo nė viename gėrimus dalinančiame punkte, nieko negėrė, o prieš maratoną laikėsi ryžių, bananų ir kokosų pieno dietos.
Ruošiantis maratonui, ypatingą reikšmę turi tinkamas poilsis, suderinta mityba bei reikalingos maisto medžiagos. O štai Leonardas dar kartą pabrėžė, kad jokie maisto papildai už tave 42-jų kilometrų nesukars ir jis puikiai tuo įsitikino Siera Leonėje.
„Iš tiesų bėgti maratono mes vykome šešiese, tačiau atvykę susipažinome su mergina, kuri savanoriavo maratone. Ji buvo pasiryžusi nubėgti pusę maratono, tačiau kažkas ją įkalbėjo bėgti visą. Aš jos paklausiau, ar prieš tai ji nors kiek treniravosi, tačiau ji sakė tiesiog daug važinėjusi dviračiu, bet nebėgiojo, nevartojo jokių papildomų mineralų. Tai išgirdęs sunerimau ir nusprendžiau visą laiką bėgti šalia jos – maža kas nutiks. Žinote, kas įvyko likus bėgti paskutinius kilometrus? Ne aš ją skatinau bėgti, o ji mane praktiškai stūmė finišo link“, – šmaikščiai gyvenimiška patirtimi dalijosi Leonardas ir pripažino šiais metais prieš maratoną naudosiantis tik magnį, idant artėjant pabaigai mėšlungis netrauktų kojų raumenų.
Leonardas papasakojo ir kitą istoriją, parsivežtą iš dulkėtų Afrikos lygumų. Nieko nenustebins tai, kad afrikiečiai – velniškai greiti bėgikai. Šis maratonas nebuvo išimtis. Mat pirmąsias vietas kaip tik ir užėmė vietiniai gyventojai. Tačiau Leonardą nustebino tai, kad jie nesustojo nė viename gėrimus dalinančiame punkte, nieko negėrė, o prieš maratoną laikėsi ryžių, bananų ir kokosų pieno dietos“. Anot aktoriaus, tai, matyt, jų sėkmingo bėgimo paslaptis. Be to, maratonas puikiausiai įrodė, kad žmogaus galimybės tikrai neturi jokių ribų.
Anot aktoriaus, prieš didįjį jėgų išmėginimą Afrikoje, kurioje nei gamtinės sąlygos, nei oro temperatūra net nebuvo panaši į pakenčiamą – viso bėgimo metu vyravo pragariški 35 laipsniai karščio – jis bėgo šalia namų rengiamame bėgime aplink Žaliuosius ežerus. „Aš pagalvojau, kad jeigu jau esame Žaliųjų ežerų gyventojai, būtinai reikia bėgti šiame renginyje. Tiesa, ten buvo vos 11 kilometrų, bet oro sąlygos, patikėkite, buvo panašios į Afriką. Karščiausia vasaros dieną mes bėgome per pietus... gal apie pirmą valandą. Tame bėgime tikrai visko buvo, žmonės prie sąmonės netekimo ribos, o geriamojo vandens niekur nė su žiburiu nerasi. Sakyčiau, pavyko jiems padaryti nepakeliamas sąlygas“, – pasakojo Leonardas.
Bėgioti ryžtasi ir lietui lyjant, ir sniegui sningant
Žiemą aš ne kartą buvau sušalęs, susirgęs, bet vis tiek bėgioju tik lauke.
Dabar, besiruošdamas sekmadienį startuosiančiam Vilniaus maratonui, aktorius patikino, kad bėgioja jis išties daug. „Jei nenubėgi dešimties kilometrų išvis nesijauti bėgęs, – juokavo kasdien kojas sekmadieniui ruošiantis aktorius. – Štai vakar nubėgau net 35 kilometrus ir jaučiuosi labai gerai. Nors Siera Leonėje aš tikrai nebėgau laikui, bet visą distanciją įveikiau per 4,5 valandos. Vilniaus maratone, manau, man prireiks trijų su puse.“
Vieni dalyviai bėgs savo malonumui, kiti – prisidėdami prie kilnios „Unicef“ akcijos o Leonardas su savo komanda patikino pabaigsiantys tai, ką pradėjo – „Running for a change“ akciją.
„Manęs dažnai klausia, kam reikia tokių protu sunkiai suvokiamų ištvermės išmėginimų. Manau, jog visada smagu bėgti ir turėti kilnų tikslą. Juk taip? Taigi mes Vilniaus maratone bėgsime šešiese – tie patys mano draugai, kurie bėgo Siera Leonės bėgime. Mums tai bus savotiškas „Running for a change“ projekto, renkančio lėšas įvairioms organizacijoms, uždarymo bėgimas“, – džiugiai tikino bėgimo batelius jau ruošiantis aktorius.
O štai kiekvienam, ieškančiam pasiteisinimų, kad lietuviškas oras – nepritaikytas bėgiojimui, nes vasaromis karšta, pavasarį ir rudenį šlapia, o žiemą šalta, Leonardas atkerta, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Štai jis, bėgiojimo entuziastas, net žiemą nesitreniruoja sporto salėje, o renkasi mankštą gryname, nors ir nosį šalčiu kutenančiame ore.
„Aš kažkada priklausiau sporto klubui ir žiemą rinkdavausi bėgimo takelius, tačiau kiekvienas bėgiojimo aistruolis jums pasakys, kad geriausia bėgti – lauke. Net ir spaudžiant šaltukui. Aš tikrai ne kartą buvau sušalęs, susirgęs, bet vis tiek bėgioju tik lauke. Tereikia tinkamai apsirengti ir jokiu būdu nebėgti su šūba“, – nuotaikingai pokalbį pabaigė jis.