„Tik ar bus klausytojų?.. Žmonės įsibauginę, vengia viruso ir artimų kontaktų. Nežinau, kam būsime reikalingi po tokio išbandymo... tyla“, – pasvarsto vienas garsiausių lietuvių smuikininkų, Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovas Vilhelmas ČEPINSKIS (43). Pastarąjį dešimtmetį jis sąmoningai traukėsi iš viešumos, mažų miestelių scenas mieliau rinkosi vietoj didžiųjų arenų. Tik, laimei, visa galva panerti į tylą neleidžia žmona smuikininkė Viktorija (37) ir jųdviejų dukrytės – Marija ir Milena.
Kodėl taip liūdnai piešiate ateitį? Kaip per pandemiją verčiasi šeima, kurioje abu – muzikai?
Vilhelmas: Dar pirmasis karantinas pernai pavasarį parodė tikrą padėtį. Paskui vasarą tik vieną didelį koncertą teturėjau – liepos mėnesį Klaipėdoje. Salėje, išlaikant saugius atstumus, galėjo sėdėti labai mažai žmonių. Kai kelis mėnesius dirbi, repetuoji iki pamėlynavimo, o scenoje gali groti tik vos keliems žmonėms, – keistas jausmas...
Viktorija: Turbūt tikrasis koncertų ir meno poreikis bus matyti atlaisvinus visus suvaržymus. Praėjusi vasara nebuvo dosni koncertų. Visa laimė, kad šalia jų turime nuolatinius darbus: Vilhelmas yra Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovas, aš dviejose muzikos mokyklose dirbu pedagoginį darbą su vaikais. Bet koncertų ilgesys mums – didžiulis. Tikiu, kad žmonės irgi bus pasiilgę kultūros, – čia aš didesnė optimistė nei Vilhelmas. Stengiuosi galvoti, kad viskas, kas vyksta, nėra veltui: žmonės taps kitokie, labiau atsigręš į tikrąsias vertybes, viskas bus kitaip.