Išdavystė – santykių išbandymas. Ar verta bandyti jį įveikti?

Ne visada partnerio išdavystė reiškia, kad meilė baigėsi, nors jaučiamas nepasitikėjimas savimi, neapykanta, nuoskauda, abejonės.

Santykių strategai žino – lengviau užkirsti kelią problemoms, nei vėliau srėbti jų pasekmes. Todėl visada geriau žinoti, kas laukia ir būti tam pasiruošus. Santuokoje egzistuoja trys kriziniai periodai. Pirmasis ištinka trečiaisiais bendro gyvenimo metais. Pačius stipriausius jausmus antrajai pusei išgyvename pirmaisiais ir antraisiais metais, o trečiaisiais jie pamažu pradeda rimti. Bet tiesa ta, kad tik nuo jūsų priklauso, ar santykiai taps beverčiai, ar įgaus naują formą. Pakurstykite ugnį, kitaip partneris pradės abejoti, ar apskritai meilė buvo, ir ims jos ieškoti kitur.

Antrasis krizinis periodas porą ištinka septintaisiais santuokos metais. Daugeliui prireikia didelių pastangų šiam laipteliui peržengti. Vienas kitą jau taip gerai perkandote, tad kyla grėsmė, jog kai kuriais momentais tie „kąsniai“ pradės erzinti. Be to, kai viskas gerai žinoma, darosi nebeįdomu. Maloni išeitis iš nemalonios situacijos – antro vaikučio gimimas.

Paskutinė ir pavojingiausia yra viduramžio krizė, ji ištinka maždaug po dvidešimties bendro gyvenimo metų. Vaikai jau užaugę, raukšlių veide padaugėjo, laiko seniems troškimams įgyvendinti nebeliko... Ką daryti? Gyventi sau! Yra tik du laikotarpiai, kai pora gali gyventi savo malonumui – laikas iki vaiko gimimo ir atžaloms užaugus (iki gimstant anūkams). Galima keliauti, eiti į grožio salonus, skaityti, lankyti šokio pamokas ar užsiimti kita malonia veikla.

TAIP PAT SKAITYKITE: Meilės istorija: gražiausias žodis – „meilužė“

Išdavystė ar neištikimybė?

Ne visada partnerio išdavystė reiškia, kad meilė baigėsi, nors jaučiamas nepasitikėjimas savimi, neapykanta, nuoskauda, abejonės. Vieniems išdavystė yra net ir pokalbis su priešingos lyties kolega kavinėje, kitiems – intymios fantazijos apie kitą žmogų.

Išdavystė ir neištikimybė – ne tas pats. Išdavystė yra atsitiktiniai santykiai, nesitęsiantys mėnesiais ar metais. Kitu atveju tai – ne išdavystė, o patogus gyvenimo būdas arba sąmoningas pasirinkimas. Pirmuoju atveju žmogus išduoda ne tik savo antrąją pusę, bet ir save, įsitikinimus, vertybes, o paskui išgyvena ir gailisi pasidavęs silpnumo akimirkai. Neištikimybė – tai nesugebėjimas sau uždrausti. Tai kaip diagnozė, kurią reikia arba priimti ir ieškoti sutuoktinio pliusų, kurie nusvers šį riebų minusą, arba visai nekurti santykių su tokiu žmogumi. Neištikimas partneris – silpnavalis, troškimų valdomas žmogus.

Atleidimo labirintai

Dažnai apie vyro išdavystę sužinojusi moteris susikoncentruoja ne į faktą, o į tai, kad yra auka: „Kaip jis išdrįso? Aš niekada neatleisiu!“ Nereikia skubėti kerštauti partneriui ar kaltinti tą, su kuria išdavė. Tokio poelgio priežasčių gali būti įvairių, todėl svarbu jas išsiaiškinti. Poros santykiai – dviejų žmonių kūrinys. Gal sutuoktiniui trūko jūsų dėmesio, nejautė švelnumo, palaikymo?

Dažnai apie vyro išdavystę sužinojusi moteris susikoncentruoja ne į faktą, o į tai, kad yra auka: „Kaip jis išdrįso? Aš niekada neatleisiu!“

Iš tiesų, atleisti galima viską, išdavystę – taip pat. Viskas priklauso nuo vertybių. Pirmasis žingsnis – įvertinti, kokią vietą ištikimybė užima jūsų asmeninių vertybių skalėje. Jeigu ji nėra sąrašo viršuje, tikėtina, kad išgyvensite išdavystę nesugriaudama ryšio. Jeigu ištikimybė – santykių pagrindas, teks kurti kitokį elgesio modelį ir ieškoti kompromisų, kitaip santuoka subyrės.

Antrasis žingsnis – vyro elgesys, ar jis nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Vien žodžių neužtenka, jis privalo tai įrodyti elgesiu. Pirmiausia – nutraukti nederamus santykius. Išduota pusė turi teisę pykti, susierzinti, net jausti neapykantą. Tai normali reakcija, ir partneris besąlygiškai privalo ją priimti. Nors bendravimas iš pradžių bus labai įtemptas, žingsnis po žingsnio jis privalo stengtis pamažu priartėti prie jūsų ir pelnyti pasitikėjimą. Susigrąžinti jį labai sunku, todėl prireiks nemažai laiko. Bet jeigu jau nusprendėte atleisti, pasistenkite, kad pokalbių ar barnių metu nepradėtumėte vėl priekaištauti vyrui dėl to, kas kažkada įvyko, nes nieko kita, išskyrus naujus skandalus, nepešite.

Ką daryti, kad partneris nesuktų į kairę?

• Mylėkite save. Kaip kiti jus mylės, jei nemylite pati savęs? Jeigu nepavyksta susitaikyti su tuo, kokia esate, padarykite tai priverstinai. Surašykite ant lapo visas geriausias savo savybes. Atsistojusi prieš veidrodį, jas perskaitykite, pažiūrėkite į atvaizdą ir pasakykite: „Aš myliu save!“
• Neužmirškite, kad manikiūras, pedikiūras, nauja šukuosena, makiažas tokie pat svarbūs kaip ir šluostės, šepečiai ar kitos namų švaros priemonės.
• Nepriekaištingos išvaizdos nepakanka, toks turi būti ir vidus. Meskite į šalį serialus ir nestypsokite visą dieną prie viryklės. Paruoškite kokį nors lengvą patiekalą ir pasilikite laiko paskaityti knygą.
• Neužmirškite kalbėtis ir, svarbiausia, klausytis. Santykiai baigiasi tada, kai nustojame domėtis, kas svarbu ir įdomu antrajai pusei. Kiekvienas turi teisę turėti atskirą pasaulį, bet žinoti ir suprasti, kuo gyvena artimas žmogus, privalu.

Jeigu taip atsitiko...

• Priimkite sprendimą: skirtis ar išsaugoti santuoką. Kai partneris prisipažįsta išdavęs arba tai paaiškėja atsitiktinai, pirmasis klausimas – ar yra prasmė toliau kartu gyventi? Svarbu ramiai vienumoje pagalvoti apie kartu praleistą laiką ir šeimos perspektyvas. Teigiamas sprendimas reiškia atleidimą, vadinasi, privalėsite užmiršti praeitį ir koncentruotis į bendrą ateitį.
• Be riksmų ir vienas kito užgauliojimų pasikalbėkite apie abipusio nepasitenkinimo priežastis ir tai, kas pastūmėjo į išdavystę: jūsų priekabės, rutina seksualiniame gyvenime, įtampa darbe. Viskas ištaisoma, jeigu abu planuojate toliau likti kartu.
• Rutina ir nuobodulys – dažniausia skyrybų priežastis. Pasitelkite kūrybiškumą. Įsivaizduokite, kad jūsų vyras dar ne jūsų, o jūs – dar ne jo. Pabandykite iš naujo užkariauti vienas kitą. Kvieskite į pasimatymus, koncertus. Tai darykite ne dėl savęs ar partnerio, o dėl savo šeimos. Tada atsiras galimybė ją išsaugoti.
• Neverta stengtis išsaugoti santykius, jeigu partneris atvirai sako, kad jūsų nebemyli ir nori gyventi kituose namuose. Kad ir kaip sunku ir skaudu, paleiskite jį.
• Nediskutuokite apie išdavystės detales su vaikais. Jie bus priversti palaikyti tėčio arba mamos pusę. Tai sunkus pasirinkimas net suaugusiesiems. Pasistenkite saugoti juos nuo santykių aiškinimosi.

TAIP PAT SKAITYKITE: 3 ženklai, kad santykiai nesiklosto taip, kaip norėtumėte