2016-aisiais Julios DUCOURNAU (37) trileris „Šviežiena“ sukrėtė Kanus: kas spruko iš salės tramdydamas šleikštulį, kas demonstratyviai išėjo, pasipiktinęs tuo, kas rodoma ekrane, kas alpo... Šiemet festivalyje pristatyta juosta „Titanė“ sukėlė ne mažiau audringų reakcijų.
Ir nepaliko žiuri galimybės neskirti režisierei „Auksinės palmės šakelės“! Minėtoji „Šviežiena“, šokiruojanti istorija apie vegetarę, netikėtai pajuntančią nenugalimą potraukį žaliai mėsai, akivaizdžiai įkvėpta pasakos apie Mėlynbarzdį ir „Kruvinųjų Teksaso skerdynių“, prieš penkerius metus taip pat buvo įvertinta: gavo FIPRESCI prizą, buvo nominuota dar trims apdovanojimams. Kino kritiko Edvino Pukštos žodžiais, „makabriškai juokingas, baisiai stilingas, nepatogiai šiurpus ir išradingas siaubo trileris – naujo žanrinio kino pažiba ir neeilinis patyrimas. Pilna salė tiesiog sproginėjo nuo garsiai reiškiamų emocijų“.
Net pirmieji Ducournau kino bandymai pritapo prestižiniame festivalyje: prieš dešimtmetį sukurta debiutinė trumpametražė juosta „Jaunylis“ buvo parodyta Kritikų savaitės programoje ir apdovanota „Mažojo auksinio bėgio“ prizu. Pabrėžiama, kad Ducournau – antroji moteris režisierė, po dvidešimt aštuonerių metų pertraukos nuskynusi Kanų kino festivalio „Auksinę palmės šakelę“ (pirmąja 1993-iaisiais tapo Jane Campion), bet „Titanė“ išties pribloškė vertinimo komisiją, žurnalistus ir kritikus. Juosta veikiau lyginama ne su Campion „Pianinu“, kuris gal ir galėjo šokiruoti 1993 metais, o su Quentino Tarantino „Bulvariniu skaitalu“.