Įsibėgėjančiame „Kino pavasaryje“ – lietuviškų trumpametražių filmų premjera
„Kai sustoji – pabunda vaizduotė“, – tokiu šūkiu šiais metais visus sutinka jau 24-ąjį kartą vykstantis filmų festivalis „Kino pavasaris“. Penktadienio vakarą Vilniuje buvo pristatyti lietuvių kūrėjų trumpametražiai filmai.
Trumpojo metro filmų konkurse tarp 32 filmų yra ir penkios lietuvių pavardės: Tito Lauciaus („Šeima“), Kamilės Milašiūtės („Nacionalinės premijos laureatų vaikai“), Skirmantos Jakaitės („Žonglierius“), Akvilės Žilionytės („Langai“) ir Lauryno Bareišos („Kaukazas“). Pastarojo filmo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Lokarno kino festivalyje.
Tito Lauciaus – „Šeima“. Miglės senelis gyvena bute, kuris jam vienam per didelis. Dvi jo vaikų šeimos nusprendžia jį perkraustyti. Norėdamas įsiteikti Miglei, jos vaikinas Eimantas taip pat padeda šeimai perkraustant senolį. Tačiau ne visiems šeimos nariams jo buvimas yra priimtinas.
Kamilės Milašiūtės – „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“. Ieva ir jos brolis Kasparas negali įeiti į namus. Jų mama, užsirakinusi iš vidaus, į skambučius neatsako ir į beldimą nereaguoja. Atvykus vyriausiai seseriai Dovilei, pasidaro aišku, jog kitos išeities nėra, tik laukti ir tikėtis, kad mamai viskas bus gerai.
Skirmantos Jakaitės – „Žonglierius“. Mes gyvename tame pačiame name, bet skirtinguose butuose; skirtingi mūsų darbai, situacijos, įsitikinimai, vizijos, apgaudinėjant save, kad egzistuojantis pasaulis toks yra vienintelis. Šis filmas – apie nežinomą ir bauginančią gyvenimo pusę, kurios niekada iki galo nesuvokiame, bet žinome, kad ji kažkur šalia.
Akvilės Žilionytės – „Langai“. Pastaruosius 7 metus gyvenau 5 šalyse, 7 miestuose, 16 skirtingų butų. Šiandien liko 3 dienos daiktams susipakuoti. 16-ieji namai, 16-asis kambarys, iš kurio išsikraustysiu. Besidėdama daiktus, per langą matau dar 215 langų. Juose stebiu imigrantus, poras, praradimus. Kai kurie iš jų skaito, kai kurie miega, kai kurie laviruoja ant lyno, įeina, išeina. Filmuoju, kad jų nepamirščiau.
Lauryno Bareišos – „Kaukazas“. Teklė grįžta iš užsienio su savo devynerių metų dukrele Ema aplankyti mamos. Ema išveda močiutės šunį pasivaikščioti. Dalia sužinojusi apie tai, išskuba ieškoti anūkės, ji bijo, kad kažkas labai blogo gali atsitikti Emai.