Iškilmingas „Kino pavasario“ uždarymas: šimtai svečių ir apdovanojimai geriausiems

„Šiandien ypatingas vakaras kino kūrėjams. Dvi savaites siautėję nauji kino vėjai mums suteikė išskirtinę galimybę sugrįžti ir permąstyti istoriją, pamatyti ir arčiau šiandienos problemas ir kartu su kino herojais pasvajoti apie ateitį“, – džiaugėsi „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.

Festivalio vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška kartu su meno vadove Santa Lingevičiūte paskelbė daugiausiai publikos simpatijų šiais metais sulaukusius filmus. Žiūroviškiausiu lietuvišku filmu paskelbtas režisieriaus Audriaus Stonio „Moteris ir ledynas“, kurio herojė lietuvė mokslininkė jau trisdešimt metų atsiskyrusi nuo civilizacijos viena gyvena ir tiria klimato pokyčius Tian Šanio kalnuose. Dvi savaites balsavusius žiūrovus iš visos festivalio programos labiausiai sužavėjo italo režisieriaus Paolo Genovese komedija „Tobuli melagiai“. Geriausiu trumpametražiu festivalio filmu publika išrinko lietuvio režisieriaus Gedimino Šiaulio animaciją „Kaukai“. Atsiimdamas prizą režisierius sakė: „Aš taip ilgai pas tave bėgau – pagaliau“.

Ceremoniją vedė Marijus Žiedas, atidarė dainininkė Jurga Šeduikytė, atlikdama dainą iš savo naujo albumo. Renginio metu taip pat pasirodė atlikėjai „Sister of Wire“, „The Independent“, Dovilė Kazonaitė ir Tadas Motiečius.

Žiūrovai išrinko geriausią metų Lietuvos kino aktorių ir aktorę

„Kino pavasaris“ tradiciškai organizavo apdovanojimus, kuriose pagerbiami ryškiausius vaidmenis per pastaruosius metus sukūrę lietuvių aktoriai. Šiais metais geriausia metų aktore pretendavo tapti – Gabija Jaraminaitė, Ieva Andrejevaitė ir Gelminė Glemžaitė. Dėl geriausio metų Lietuvos kino aktoriaus titulo varžėsi – Dainius Gavenonis, Marius Repšys ir Marijus Mažūnas.

„Sveikinu geriausiu metų Lietuvos kino aktoriumi tapusį Marių Repšį ir geriausia metų Lietuvos kino aktore išrinktą Gabiją Jaraminaitę. Didžiuojuosi ir nominuotaisiais kolegomis. Linkiu, kad šis garbingas Lietuvos žiūrovų įvertinimas įkvėptų dar daugiau stiprybės, pasitikėjimo ir drąsos dirbant sudėtingą ir nuostabų aktoriaus darbą“, – paskelbdama apdovanojimų laureatus sakė 2010 m. festivalyje geriausia aktore pripažinta, šių metų apdovanojimų partnerio kosmetikos „Rasa“ ambasadorė Edita Užaitė.

Konkursinių programų nugalėtojai

Ceremonijos metu žiuri komisijos paskelbė programų „Nauja Europa – nauji vardai“, „Baltijos žvilgsnis“, „Trumpas konkursas“ ir „Studentiško filmo konkursas“ nugalėtojus.

Programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ šiemet varžėsi vienuolika debiutinių arba antrų vaidybinių režisierių filmų iš Vidurio ir Rytų Europos. Atsižvelgdami į originalų požiūrį į kino raiškos priemones ir savojo tapatumo paieškas filmus vertino tarptautinė žiuri – prodiuseris, festivalių programos sudarytojas Freddy Olsson (Švedija), kino kritikė, kultūros žurnalistė Alin Tasciyan (Turkija) bei kino kritikas, festivalių programos sudarytojas Boris Nelepo (Baltarusija).

Geriausiu programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmu išrinktas lenkų režisieriaus Jan P. Matuszyński drama „Paskutinė šeima“, kuri paremta tikra dailininko Zdzisławo Beksińskio šeimos istorija. Nugalėtojui atiteko Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas 5 000 eurų vertės piniginis prizas. Spaudos konferencijos metu režisierius pasidžiaugė, kad filmas bus rodomas Lietuvos kino teatruose ir daug žmonių turės galimybę jį pamatyti. „Dailininkas Beksińskis žinomas Lenkijoje, bet filmu kalbame ne tik apie konkrečią šeimą, o žymiai plačiau“, – sakė režisierius Jan P. Matuszyński.

„Labai smagu, kad šiemet festivalis „Kino pavasaris“ žiūrovui pasiūlė ne tik naujus kino vėjus, bet ir puikią progą atrasti ir susipažinti su naujais vardais kine. Džiaugiuosi galėdamas Vilniaus miesto vardu pasveikinti geriausio filmo kategorijos laureatą. Dėkojame autoriams už šį didžiulį kultūrinį indėlį bei kūrybines idėjas į kino meną. Linkiu įkvėpimo ir mūzų palankumo ateities darbams“, – įteikdamas geriausio filmo apdovanojimą kalbėjo Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.

Geriausiais programos režisieriais išrinkti bulgarai Kristina Grozeva ir Petar Valchanov už filmą „Šlovė“ apie netikėtai ant bėgių didžiulę pinigų sumą radusį geležinkelio prižiūrėtoją. „Režisieriai energingu stiliumi ir absurdo humoru mums pasakoja emocionalią istoriją, kurioje politinė valdžia piknaudžiauja sąžiningu darbuotoju“, – sakė žiuri komisijos narė Alin Tasciyan.

Geriausio aktoriaus apdovanojimą atsiėmė Marius Repšys už vaidmenį filme „Šventasis“, reflektuojančiame 2008 metų ekonominę krizę. „Marius Repšys kuria tikrovišką krizę išgyvenančio vyro portretą, naudodamas savo kūną kaip instrumentą tai perteikti“, – įteikdama apdovanojimą sakė žiuri narė A. Tasciyan. Po ceremonijos vykusiose spaudos konferencijoje su nugalėtojais režisierius Andrius Blaževičius patikino, kad jau rašydamas „Šventojo“ scenarijų žinojo, kad ir šį kartą pagrindinį vaidmenį atliks M. Repšys. Geriausios aktorės apdovanojimas atiteko kroatei Mia Petričević sukūrusiai rolę filme „Nespoksok į mano lėkštę“. Filmo režisierė Hana Jušić talentigąją aktorę atrado paplūdimyje atostogų metu.

Ketvirtus metus festivalyje rengiama programa „Baltijos žvilgsnis“ pristato Baltijos jūros regiono kino režisierių darbus ir hipotetiškai klausia ar egzistuoja unikali regiono kino tapatybė. Dešimt vaidybinių ir dokumentinių filmų vertino tarptautinė žiuri, kurią sudarė: festivalių programų sudarytojas, kuratorius, kino kūrėjas Andrei Tănăsescu (Kanada, Rumunija), prodiuserė Atsuko Ohno (Japonija, Prancūzija) ir kino kritikas, rašytojas, žurnalistas Giona A. Nazzaro (Italija).

Geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu tapo režisieriaus Audriaus Stonio dokumentika „Moteris ir ledynas“. Filmui taip pat atiteko Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas 5 000 eurų vertės piniginis prizas. „Visiškai nesitikėjau apdovanojimo. Kaip galėjau tikėtis, kai šiame stipriame konkurse varžėsi ir tokių režisierių kaip Vitaly Mansky ir Sergei Loznitsos filmai“, – sakė Audrius Stonys. Geriausio programos režisieriaus apdovanojimą atsiėmė Sergei Loznitsa už dokumentiką „Austerlicas“, kurioje stebimi buvusių koncentracijos stovyklų teritorijose atidarytų muziejų lankytojai. „Džiaugiuosi gaudamas apdovanojimą savo antrame mylimiausiame mieste po Kijevo. Čia praleidžiu tris keturis mėnesius per metus. Šio ir mano naujo vaidybinio filmo garso ir montažo režisieriai yra lietuviai“, – sakė S. Loznitsa.

Geriausiu aktoriumi išrinktas Petr Skvortsov įkūnijęs religinio ekstremizmo link pasukusį paauglį filme „Mokinys“ (rež. Kirill Serebrennikov). Geriausia aktore tapo Lene Cecilia Sparrok už paauglės, trokštančios ištrūkti savo tradicinės samių šeimos ir įsilieti į švedų visuomenę, filme „Samių kraujas“ (rež. Amanda Kernell).

Tarptautinės festivalių konfederacijos CICAE prizas atiteko režisieriams Kristinai Grozevai ir Petariui Valchanovui už filmą „Šlovė“. CICAE komisiją šiemet sudarė: kino teatro „Café des images“ direktorius, programos sudarytojas Yannick Reix (Prancūzija), programų sudarymo, marketingo ir komunikacijos vadovė „Niels Stensen“ kultūros fonde Marica Romolini (Italija) ir lietuvių kino festivalio Berlyne generalinė direktorė ir meno vadovė Giedrė Simanauskaitė (Vokietija).

Programoje „Trumpas konkursas“ rungėsi 32 trumpametražiai filmai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, kuriuos vertino režisierės Hadas Ben Aroya (Izraelis), Sofia Exarchou (Graikija) ir Tiffany Hsiung (Kanada), kitose „Kino pavasario“ programose pristačiusios savo pilnametražius darbus.

Geriausiu programos „Trumpas konkursas“ filmu išrinktas lenkų režisierės Zofios Kowalewskos dokumentika „Artimi ryšiai“, fiksuojanti iki didelės šventės, 45-erių metų santuokos jubiliejaus, komplikuotus santykius mėginančią užglaistyti porą. Specialaus paminėjimo prizas skirtas kroatų režisierei Kristina Kumrić už filmą „Pusė žmogaus“, kuriame šeima laukia po įkalinimo slaptame kalėjime grįžtančio vyro.

Šešių perspektyvių lietuvių režisierių darbus programoje „Studentų konkursas“ vertino: kino režisierius Ignas Miškinis (Lietuva), prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė (Lietuva) ir Minsko tarptautinio kino festivalio „Listopad“ meno vadovas, kino kritikas, laidų vedėjas, Baltarusijos valstybinio universiteto dėstytojas Igor Soukmanov (Baltarusija). Geriausiais programos „Studentų konkursas“ filmu paskelbtas režisierių Julijos Paškevičiūtės ir Anouk Chambaz filmas „Pasivaikščiojimas augalų pasaulyje“.

Jau ketvirtus metus „Kino pavasaris“ drauge su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skiria piniginį apdovanojimą geriausiam metų filmo vertimui. Ši iniciatyva skatina vertėjus siekti kūrybinio meistriškumo. Geriausio kino vertimo 2017 m. premija skirta Kristinai Kaghdo už kūrybišką Artimųjų Rytų realijų, emocijų ir temperamento perteikimą filme „Tarp mūsų“. Kino vertimo skatinamasis prizas atiteko Edvardui Vaišvilai už sklandžią keblių minčių raišką ir profesionaliai išverstus filmo „Amerikos anarchistas“ subtitrus. Dar vienas skatinamasis prizas įteiktas Juliui Žemkauskui už sveiką avantiūrizmą verčiant filmą „Neruda“.

„Kino pavasario“ filmai dar dvi savaites džiugins žiūrovus

Nors „Kino pavasaris“ jau baigėsi, tačiau geriausiai žiūrovų įvertinti filmai iš Kauno ekranų pasitrauks balandžio 13-ąją, o Vilniuje bus rodomi net iki balandžio 20-osios. Festivalio pratęsimo savaitėmis bus galima pamatyti ir geriausius programų „Nauja Europa – nauji vardai“ (balandžio 11 d. 20 val.) ir „Baltijos žvilgsnis“ (balandžio 12 d. 20.30 val.) filmus.

Per pratęsimo savaites bus galima išvysti ir kitus festivalio nugalėtojus, tarp kurių – komedija „Tobuli melagiai“, pasaka „Kaukai“, taip pat atidarymo filmą „Ji“, erotinę dramą „Tarnaitė“, lėlinę animaciją „Moliūgėlio gyvenimas“, rumunų meistro Cristi Puiu šedevrą „Sieranevada“, režisieriaus kolegos Cristiano Mungiu dramą „Baigiamieji egzaminai“, geriausią „Oskarų“ juostą „Mėnesiena“ ir kitus filmus.

Vilniuje „Kino pavasario“ papildomi seansai vyks net dviejuose kino teatruose: „Forum Cinemas Akropolis“ (balandžio 7–13 d.) ir „Forum Cinemas Vingis“ (balandžio 7–20 d.). „Forum Cinemas Kaunas“ „Kino pavasario“ filmai bus rodomi balandžio 7–13 d.