Su garsiąja ekonomiste kalbamės ne darbo dieną – džiaugiasi, nes gali nuveikti tai, ko nespėjo per savaitę. Ir taip buvo visada, net kai sklandė spėlionės, kodėl Leontjeva 2001 metais pasitraukė iš instituto vadovės pareigų. Perfrazavus garsų posakį – gandai apie jos ligą buvo gerokai perdėti.
„Girdėjau tai – bendradarbė atėjo apsiverkusi ir prašė prisipažinti, kad turbūt sunkiai susirgau, – šypsosi Elena Leontjeva. – Dar girdėjau, kad viešųjų ryšių agentūros sukūrė mano įvaizdį. Aš tiesiog dirbau savo darbą, o iš instituto prezidentės pareigų pasitraukiau, nes norėjau rašyti knygą. Tiems, kas vertina karjerą, sprendimas pasirodė iracionalus, o man – vienas geriausių gyvenime. Nei siekiau kokių nors viršūnių, nei gailėjausi iš jų pasitraukusi. Be to, man buvo svarbu atsitraukti nuo instituto komandos, kad ši padirbėtų savarankiškai, kol bet kada galiu pagelbėti.“