Ispanijos Karalystės ambasadorė N.B.Díaz – apie krūties vėžį, labdaringą veiklą ir gyvenimą Lietuvoje
Ispanijos Karalystės ambasadorei Lietuvoje Nieves Blanco Díaz gyvenimas mūsų šalyje atnešė daugybę pirmų kartų. Nuosekliai kopusi diplomatinės karjeros laipteliais, Lietuvoje N. B. Díaz pirmąkart gyvenime pradėjo eiti ambasadorės pareigas. Be to, nors yra gyvenusi daugybėje skirtingų šalių – jai pirmą kartą teko įsikurti Šiaurės Europoje.
Tris dukras auginanti N.B. Díaz interviu metu paatviravo apie tai, ko iš gimtosios Ispanijos labiausiai pasiilgsta gyvendama Lietuvoje, kaip į nuolatinį kraustymąsi žiūri jos šeima, apie asmeninę patirtį, susijusią su krūties vėžiu, didelę gyvenimo dalį užimančią labdaringą veiklą bei geros valios ambasadorystę iniciatyvoje „Sužydėjusi viltis“.
Lietuvoje gyvenate jau pusantrų metų. Koks buvo pirmas įspūdis apie mūsų šalį?
Tik atvykusi supratau, kad prireiks laiko prisitaikyti, nes Lietuva labai skiriasi nuo gimtosios mano Ispanijos. Vis tik, prie Lietuvos pripratau labai greitai. Nors man tai buvo dvigubas iššūkis – nauja šalis, kuri dar ir yra šiaurėje, ir nauja ambasadorės rolė.
Persikėlus gyventi į Lietuvą iššūkių teko ir mano šeimai. Nors turiu tris dukras – tik dvi persikėlė kartu su manimi. Vyriausioji liko mokytis universitete užsienyje. Mano vyras dirba Briuselyje, todėl čia atvykti taip pat negalėjo. O po metų Lietuvoje su manimi liko tik jauniausioji dukra, todėl tas adaptacinis laikotarpis vis nesibaigia (šypsosi). Visgi, Lietuvoje jaučiausi labai laukiama, ypač tų žmonių, kurie mane supa darbe, todėl čia esu labai laiminga.
Lietuvių ir ispanų kultūros iš pirmo žvilgsnio – visiškai skirtingos. Kokius pagrindinius skirtumus tarp šių šalių įžvelgiate?
Skirtumų, žinoma, yra daug – tu turi prisitaikyti prie visai kitokios aplinkos. Galbūt Lietuvoje daugiau gamtos nei mano gimtajame krašte, nors aš esu kilusi iš Ispanijos šiaurės. Taigi, jausmas, kad esu arčiau gamtos yra labai malonus. Nors daugelis mano kitaip, lietuviai, kaip ir ispanai, man pasirodė energingi žmonės. Galų gale, manau, kad mes turime ne tik daug skirtumų, bet ir panašumų.
Kaip Jūsų šeima prisitaiko prie nuolatinio gyvenamosios vietos keitimo?
Dukros prie tokio mūsų gyvenimo yra pripratusios, jos nuolat su manimi ir vyru kraustydavosi į naujas vietas. Apskritai, dukroms patinka kraustytis į naujas vietas, jos niekada neturėjo problemų susirasti draugų. Dėl šio dalyko man labai pasisekė. Pavyzdžiui, jauniausioji dukra daug lietuvių draugų jau turi ir čia, Lietuvoje. Įdomiausia tai, kad kartais mums sunkiau prisitaikyti Ispanijoje – per visą savo gyvenimą mano dukros Ispanijoje gyveno vos trejus metus.
Ar per tuos pusantrų metų Lietuvoje teko daugiau pavažinėti po šalį? Galbūt spėjote atrasti širdžiai malonių vietų?
Deja, bet kol kas teko keliauti tik profesiniais sumetimais. Lankiausi Klaipėdoje, Šiauliuose, Rietave. Kelis kartus buvau Kaune. Visgi, laisvalaikiu norėčiau daugiau pakeliauti. Mano sąraše – Lietuvos pajūris, labai norėčiau aplankyti Nidą.
8-erius metus dirbote NATO. Kaip ši patirtis paruošė Jus dabartinėms Ispanijos ambasadorės Lietuvoje pareigoms?
Saugumas Lietuvoje šiuo metu yra prioritetas, ypač dabartinių įvykių kontekste. Patirtis NATO suteikė man žinių apie kiekvienos narės šalies poziciją saugumo klausimais. Dabar žinau, kad Baltijos šalių pozicija, kalbant apie Rusiją, buvo reali, nors prieš kelerius metus dar buvo sunku tuo patikėti. Mano rolė dirbant su NATO visuomet buvo susijusi su politika, įvairiausiomis operacijomis. Darbas NATO man padėjo suprasti skirtingas perspektyvas ir pozicijas, žvelgiant iš daugiašalės perspektyvos – aš suprantu ne tik kas darosi NATO, bet kodėl į tam tikrus dalykus vienaip ar kitaip reaguoja Europos Sąjunga. Manau, kad mano patirtis NATO padeda geriau suprasti viską, kas vyksta čia, Lietuvoje.
Labdara taip pat užima dalį Jūsų veiklos. Kaip šis dalykas atsirado Jūsų gyvenime?
Darbas su įvairiausiomis labdaros organizacijomis – ir mano asmeninis noras, o dažnai – ir darbo dalis. Daugelis iniciatyvų, su kuriomis esu dirbusi, buvo susijusios su moterų veikla. Kadangi auginu tris dukras – man tai yra ypatingai svarbu. Manau, kad turime parodyti, kad moterys gali būti autoritetu ne tik jaunoms mergaitėmis, bet visai likusiai visuomenei. Pavyzdžiui, NATO bendradarbiavau su organizacija „Moterys, taika ir saugumas”. Taip pat dirbau kultūrinės diplomatijos institucijoje Madride, glaudžiai susijusioje su JAV. Organizuodavome daug susitikimų ir konferencijų, susijusių su moterimis, taikos ir saugumo klausimais. Dirbant ambasadoje Lietuvoje taip pat jau teko prisidėti prie įvairiausių renginių. Pavyzdžiui, organizavome parodą „AstronomAs“, skirtą moterims astronomėms. Į atidarymą buvo pakviesta ir Sara Garcia, pirmoji moteris astronautė Ispanijoje, kuri taip pat yra onkologijos srities tyrėja.
Kodėl nusprendėte prisidėti prie labdaros iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“, skirtos ankstyvai krūties vėžio diagnostikai?
Krūties vėžys – labai dažnas susirgimas Ispanijoje. Statistika rodo, kad mano gimtojoje šalyje 1 iš 8 moterų išgirsta krūties vėžio diagnozę. Su šia liga teko susidurti ir man pačiai, todėl iš asmeninės patirties puikiai suprantu, kad krūties vėžys paliečia ne tik moteris, bet ir jų šeimos narių bei draugų gyvenimus, todėl dalyvauti tokių iniciatyvų veikloje man ne tik svarbu, bet ir artima.
Prevencija, kalbant apie krūties vėžio diagnozę, yra labai svarbi. Reikia kalbėti ne tik apie sveiką gyvenimo būdą – mitybą ir sportą – bet ir apie tai, kad susirgus negalima kaltinti savęs. Ši liga nėra susijusi su gyvenimo būdo pasirinkimais. Daug lemia ir genetika. Be to, susirgus labai svarbi ir psichologinė parama, tai dar vienas dalykas, apie kurį labai svarbu kalbėti garsiai.
Kodėl diplomatinio sektoriaus atstovams, jūsų galva, apskritai yra svarbu dalyvauti labdaringoje veikloje?
Viskas, kas padeda visuomenei tobulėti ar duoda kitų pozityvių rezultatų, yra svarbu. Na, o jeigu tavo pareigos prie pagalbos gali prisidėti dar labiau – kodėl gi nepadėjus?
Grįžtant prie „Sužydėjusios vilties“. Jeigu esi moteris, o juolab, moteris, kuri yra susidūrusi su krūties vėžiu, išsigryninti savo žinutę, kurią norima skleisti, yra dar paprasčiau. Žinau, kad sergant norisi klausyti ir skaityti apie kitų patirtį. Vis tik, kiekviena istorija – skirtinga, todėl reikia suprasti, kad skirtingas bus ir kiekvienas ligos atvejis.
Kas padėjo man? Manau, kad labai svarbu surasti užsiėmimų, kurie nukreipia tavo mintis. Tuo metu, kai sirgau pati, labai domėjausi viskuo, kas yra susiję su sąmoningumo praktikomis, taip pat stengiausi reguliariai sportuoti. Geroji blogos patirties dalis buvo ta, kad liga labai padėjo atskirti, kas gyvenime yra svarbu, ir fokusuotis į svarbiausius prioritetus.
Iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ veiklą netrukus vainikuos prasmingas labdaros vakaras
Per 16 metų labdaringa iniciatyva „Sužydėjusi viltis“ (Blossom of Hope) padėjo surinkti daugiau kaip 350 tūkst. eurų, už kuriuos nupirktos priemonės buvo paaukotos Lietuvos onkologinėms ligoninėms. Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (International Women‘s Association of Vilnius – IWAV) vienija Lietuvoje gyvenančias užsienio šalių ambasadores, diplomatinio sektoriaus atstoves, verslininkes iš daugiau nei 25 šalių bei veiklias Lietuvos moteris. Savo savanoriška veikla asociacija padeda spręsti socialinius iššūkius Lietuvoje.
„Sužydėjusi viltis“ iniciatyvos veiklą, kaip ir kasmet, vainikuos labdaros vakaras, kuris vyks jau visai netrukus – balandžio 25 dieną. Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės globojamas labdaros vakaras rengiamas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Šių metų renginio tema – „Kintsugi žmonės“. „Kintsugi“ – tai japonų menas, kurio dėka sudužę meno dirbiniai suklijuojami aukso gijomis, paverčiant juos dar tvirtesniais, įdomesniais ir gražesniais. Tai – japonų laimės metodas, kuris padeda trūkumus paversti privalumais.
Kilnaus vakaro organizatoriai šį kartą svečius pakvies stebėti jautrią Gyčio Ivanausko režisuojamą dokumentinę pjesę, kurioje pacienčių istorijas įkūnys Toma Vaškevičiūtė, Gintarė Latvėnaitė ir Nelė Savičenko. Prasmingo renginio metu vyks aukcionas, kuriame surinktos lėšos bus paaukotos Lietuvos onkologinėms ligoninėms. Aukciono šeimininku tą vakarą taps televizijos laidų vedėjas Rolandas Mackevičius.
Renginyje savo pasirodymus surengs dainininkė Giedrė Kilčiauskienė, elektroninės muzikos kūrėjas Leonas Somovas, violančelininkas Justas Kulikauskas-Future Cello, šokėja Goda Laurinavičiūtė. Renginio erdvę puoš floristas Mantas Petruškevičius. Renginio organizatoriai ir pjesės idėjos autoriai – renginių ir komunikacijos agentūra „OLIVE. Gyva komunikacija“. Bilietus į labdaros vakarą galite įsigyti ČIA.
Jei norite prisidėti prie organizacijos „Sužydėjusi viltis“ veiklos ir paaukoti, tai padaryti galite oficialioje Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos svetainėje ČIA.