Įspūdingą karjerą padariusios 8 moterys atskleidė, kaip surado svajonių darbą
Sakoma, kad mėgstamą darbą turintis žmogus iš tiesų nė nedirba, o maloniai leidžia laiką. Tačiau kaip susirasti tą išsvajotą darbą, kurį dirbdamas kasdien gali jaustis laimingas? Aštuonios įstabią karjerą padariusios moterys portalui Huffingtonpost.com papasakojo, kaip joms tai pavyko.
Į tikslus žvelgė lanksčiai
Laidos „Labas rytas, Amerika“ veidas Robin Roberts išpildė savo svajonę dalyvauti Vimbldono čempionate. Tik ji čia atėjo kitu keliu.
Tikroji mano meilė buvo tenisas – svajojau vieną dieną žaisti Vimbldono čempionate: įsivaizduodavau saldų pergalės skonį, panašų į braškinį.
„Norėjau būti profesionali sportininkė, tačiau yra toks dalykas, kaip galimybės, kurias turi arba ne. Supratau, kad man profesionalų sportą galėtų reikšti sporto žurnalistika. Tikroji mano meilė buvo tenisas – svajojau vieną dieną žaisti Vimbldono čempionate: įsivaizduodavau saldų pergalės skonį, panašų į braškinį.
Patys matote, man nepavyko tapti tenisininke, tačiau Vimbldono čempionate aš vis tiek dalyvavau, nors mano rankoje buvo ir ne raketė, o mikrofonas. Tai skaitosi! Siekiant savo tikslų reikia būti kūrybiškam – manau, man tai padėjo tiek profesine prasme, tiek asmeniniame gyvenime. Reikia išsikelti tikslus ir jų siekti, tačiau nepamirškite žvelgti lanksčiau ir suprasti, kad net jei ir viskas neišsipildys taip tiksliai, viskas vis tiek puiku“, – šypsosi R.Roberts.
Pirmąjį chemijos kursą baigiau besimokydama per pietų pertrauką arba naktimis, mat tada dirbau informacinių technologijų srityje. Bet 2004-aisiais darbą palikau, pasiėmiau paskolą ir įstojau į Viskonsino medicinos mokyklą.
Į universitetą grįžo 50-ies
Mokykloje Genevie Kocourek svajojo tapti gydytoja, tačiau sulaukė daug priekaištų, neva tai netinkama profesija moteriai. 2000-aisiais ji išvyko dirbti į dykumą.
„Ten kepino 38 laipsnių karštis, lijo ir man labai patiko. Tačiau darbdavys pasiūlė anksti išeiti į pensiją, o aš į tai pažvelgiau kaip į naujos karjeros galimybę. Pirmąjį chemijos kursą baigiau besimokydama per pietų pertrauką arba naktimis, mat tada dirbau informacinių technologijų srityje. Bet 2004-aisiais darbą palikau, pasiėmiau paskolą ir įstojau į Viskonsino medicinos mokyklą“, – pasakoja G.Kocourek.
Trečiame kurse jos pažymiai buvo prasti, taigi po rotacijos ji vos nebuvo išmesta iš universiteto, nors mokėsi daug: laiko neliko nei draugams, nei šeimai. Bet 2011-aisiais ji baigė rezidentūrą, o dabar dirba tradicinės medicinos ir alternatyvių gydymo būdų srityje. „Kelias, kuriuo iki čia atėjau, buvo būtent toks, kokio man reikėjo – vingiuotas, varginantis ir kupinas dvejonių“, – sako ji.
Nebijojo susimauti
Ledų specialistė Jeni Britton Ohajo universitete studijavo menus, dirbo kepyklėlėje, o naktimis mokėsi parfumerijos. Tai truko iki vieno lemtingo vakaro, kai valgydama ledus ji nusprendė juos pagardinti ypatingu aliejumi.
„Buvo taip skanu, aš tarsi praregėjau. Supratau, kad kurti skonius buvo viskas, ką aš noriu daryti“, – pasakoja J.Britton. Ji metė studijas ir atidarė ledų krautuvėlę. Tėvai galvojo, kad Jeni pakvaišo, ir, suvokiant, kiek nedaug ji išmanė šioje srityje, ko gero, buvo teisūs. Parduotuvę Jeni uždarė po ketverių metų. Tačiau po dvejų metų baigusi reikiamus mokslus atidarė naują: ši Čikagoje šiuo metu – ypač populiari.
Darbo vietą susikūrė pati
Pirmas dienas pažiūrėti šou neatėjo niekas. Bet tada sulaukiau puikios recenzijos. Tada pažiūrėti atėjo 15, vėliau – jau 30 žmonių. Auditorija tik augo.
Kai Whoopi Goldberg ieškojo savo vietos po pramogų pasaulio saule, darbo vietą ji nusprendė susikurti pati: sukūrė „The Spook Show“.
„Tam, kad visi suprastų, jog esu pajėgi tai daryti, turėjau pati sukurti šou. Taigi atvykau į Niujorką ir tai padariau. Pirmas dienas pažiūrėti šou neatėjo niekas. Bet tada sulaukiau puikios recenzijos. Tada pažiūrėti atėjo 15, vėliau – jau 30 žmonių. Auditorija tik augo. Atėjęs Mike‘as Nicholsas pasakė: „Man patinka šis šou, mielai jį prodiusuočiau.“ Maniau, jis juokauja, bet po mėnesio suskambo mano telefonas“, – pasakoja garsi aktorė.
Ėjo, kur kelias vedė
Politikos apžvalgininkė Donna Brazile dirbo svajonių darbą, tačiau tai lėmė visai naują kryptį jos gyvenime.
„2000-aisiais pasiekiau savo svajonę – vadovavau prezidentinei kampanijai. Nors tikrai tikėjau, kad tas žmogus gali pakeisti šalį, darbas buvo įtemptas, kupinas streso ir niekas už jį nedėkojo. Praėjus keliems mėnesiams po to, kai kandidatas pralošė, sulaukiau kvietimo dirbti politikos komentatore ir kritike. Dabar galiu reikšti poziciją nesilaikydama tam tikro polio“, – džiaugiasi ji.
Pasiūlymo laukė 26-erius metus
Kai legendinė aktorė Cicely Tyson išvydo Geraldine Page vaidybą 1985-ųjų filme „Kelionė į Bountiful“, savo agentui pasakė mielai išeisianti į pensiją, jei tik jis ras tokį vaidmenį ir jai. Retkarčiais ji vis priminė agentui: „Kur mano „Kelionė į Bountiful“?“
„Praėjus keleriems metams viena moteris man pasakė planuojanti sukurti filmą pagal vieną iš jos tėvo parašytų scenarijų, visi ten vaidinę aktoriai turėjo būti juodaodžiai. Ji tikino, kad jos tėvas buvo didelis mano gerbėjas, todėl ši neabejojanti, kad tėvas džiaugtųsi, jei sutikčiau vaidinti. Paklausiau, kas buvo jos tėvas. „Hortonas Foote‘as“, – atsakė. Tas filmas vadinosi „Kelionė į Bountiful“, – šypsosi C.Tyson. Svajonių vaidmens ji laukė 26-erius metus.
Pasinaudojo galimybe
Mano šeima sėdėjo pirmoje eilėje. Po mano pasirodymo jų veidai buvo tokie, it būtų susidūrę su žudiku. Supratau, kad pasirodžiau klaikiai
Prieš pradėdama dirbti „Saturday Night Live Show“ Cecily Strong dirbo kino teatro bilietų kasoje ir laukė savo didžiojo proveržio.
Kai „Saturday Night Live“ kūrėjas Lomes Michaelsas rengė atranką, Cecily išbandė jėgas. „Mano šeima sėdėjo pirmoje eilėje. Po mano pasirodymo jų veidai buvo tokie, it būtų susidūrę su žudiku. Supratau, kad pasirodžiau klaikiai“, – pasakoja ji. Bet greitai L.Michaelsas jai paskambino ir pasiūlė dirbti. „Buvau tokia laiminga, kad išbėgusi laukan laksčiau ratais šūkaudama“, – prisimena ji.
Praktikavosi niekam nematant
Skulptūras iš smėlio kurianti Jenny Rossen džiaugėsi smėlio pilimis nuo vaikystės, tačiau niekad nemanė galinti hobį paversti karjera.
„Nuo vaikystės mėgau statyti smėlio pilis, taigi net užaugusi jas kūriau paplūdimiuose. Žmonėms jos patiko – ėmė palikinėti pinigus prie mano darbų, o aš tai priėmiau kaip įžeidimą. Juk aš neprašiau išmaldos. Bet vėliau mane pradėjo kviesti į skirtingus smėlio skulptūrų festivalius. Praėjus 27-eriems metams galiu pasakyti, kad tai – pagrindinis mano pajamų šaltinis.