Gilindamiesi į vaiko temperamentą psichologai paprastai dėmesį atkreipia į šiuos būdo bruožus: aktyvumą, jautrumą, nuotaikų kaitą, gebėjimą adaptuotis, užsispyrimą, atvirumą, mokėjimą koncentruotis, apetito bei miego ypatumus. Pamėginkite savo vaiko temperamentą iššifruoti ir jūs.
CHOLERIKAS
Net nemokėdamas kalbėti tokio tipo mažylis jau moka išsireikalauti, ko panorėjęs. Ir to siekia bet kokiomis priemonėmis: verksmu, zirzimu ar trypdamas kojytėmis. Choleriško tipo mažyliai nuo pat ankstyvos kūdikystės nepaprastai energingi, emocingi, ambicingi, mažai miega. Vystosi ir bręsta anksčiau už bendraamžius. Mėgsta bendrauti, būti dėmesio centre, dievina komplimentus. Žaisdami itin aktyviai rodo iniciatyvą ir pyksta, kai kiti vaikai nepaklūsta jų žaidimo taisyklėms. Tokie vaikai nuo pat mažens yra drąsūs ir atkaklūs.
Turėkite galvoje
Jei tokio vaiko gebėjimus ir energiją nukreipsite tinkama linkme, labai tikėtina, kad jis užaugs tikras lyderis, ryški, ryžtinga, savo nuomonę bei aiškius tikslus turinti asmenybė. Svarbiausia – neslopinkite jo energijos, tik pasistenkite ją pakreipti pozityvia linkme. Deramai neįvertinti ir nepalaikomi tokie vaikai labiau nei bet kurie kiti linkę pasukti šunų takais.
Savybės, kurias reikėtų ugdyti
• Kantrybę ir toleranciją kitiems.
• Pratinti prie minties, kad kartais tenka ir pralaimėti.
• Skiepyti supratimą, kad nėra pasaulio bamba.
Patarimai tėvams
• Jei cholerikas vaikas neklauso, jokiu būdu nešaukite. Pakeltas tonas tik dar labiau jį įaudrina. Tikslą pasieksite tik kalbėdama ramiu tonu.
• Nenuolaidžiaukite. Jei kokiu nors klausimu kartą pasakėte „ne“, jis turi būti griežtas ir kategoriškas.
• Netramdykite jo aktyvumo. Jei slopinsite, vieną dieną vis tiek įvyks sprogimas.
SANGVINIKAS
Tai vaikai, kurie auga, galima sakyti, ant rankų. Ir ne dėl to, kad yra lepūnėliai. Tiesiog vežimėlis ar lovelė pernelyg riboja jų akiratį. Miegoti mažasis „tyrinėtojas“ taip pat nemėgsta, vos pramerkęs akis, tuoj reikalauja mamos kompanijos. Nuo ankstyvos kūdikystės labai reaguoja į mamos kalbą, gestus. Tokie vaikai paprastai pradeda gana anksti kalbėti, o ūgtelėję tampa pačiais atkakliausiais pasaulyje kodėlčiukais. Smalsučiams dažniausiai lengvai sekasi mokslai, jie imlūs naujai informacijai, stebina originaliu mąstymu.
Turėkite galvoje
Akivaizdu, kad auga kūrybinga asmenybė. Žinoma, daug kas yra jūsų rankose. Tokį vaiką auginti nelengva – su juo būtina daug kalbėtis, viską aiškinti, rodyti, atsakyti į nesibaigiančias klausimų tiradas. Bet jei būsite kantri, už tai bus atlyginta su kaupu.
Savybės, kurias reikėtų ugdyti
• Mokyti kantrybės ir nuoseklumo.
• Gebėjimą susitelkti ir suprasti, kad gyvenime esama ne tik malonumų, bet ir ne tokių smagių pareigų.
• Konkretumą ir racionalumą, kurie bent kartais nuleistų mažąjį sangviniką iš padebesių ant žemės.
Patarimai tėvams
• Jei norite, kad sangvinikas jus deramai išklausytų ir įvertintų, bendraukite su juo kaip su sau lygiu.
• Auklėdami tokį vaiką daugiausia pasieksite ne riksmais ir grasinimais, o aiškiai ir vaizdžiai išaiškindami konkrečias pasekmes.
• Jei jūsų vaikas kažko klausia, visada atsakykite, kad ir koks nemalonus būtų jo klausimas. Sangvinikai ne iš tų, kurie sustoja ieškojimų kelyje. Neatsakydami rizikuojate prarasti jo pasitikėjimą.
FLEGMATIKAS
Ankstyvoje kūdikystėje flegmatikas atrodo idealus kūdikis: tylus, ramus, daug miega, gerai valgo. Auginant tokį mažylį susidaro įspūdis, kad jis niekur neskuba: nei ropoti, nei vaikščioti, nei kalbėti. Jis abejingai žiūri į visus pašalinius, neskuba susidraugauti su bendraamžiais ir žaisti pagal kitų sukurtas taisykles, verčiau smėlio dėžės kamputyje susikuria savą pasaulį.
Turėkite galvoje
Jei tėvai greitesnio temperamento, su flegmatiku vaiku jiems bus nelengva, nes jis tarsi vėžliukas: lėčiau mąsto, sunkiau reiškia mintis, ilgiau virškina naują informaciją. Bet tai toli gražu nereiškia, kad yra apdovanotas menkesniais gabumais nei kiti. Neskubinkite savojo lėtapėdžio, nespauskite jo būti tokiu kaip kiti vaikai ir jis tikrai jus nustebins.
Savybės, kurias reikėtų ugdyti
• Gebėjimą išsipasakoti, garsiai išsakyti savo mintis.
• Spontaniškumą, aktyvumą. Šias savybes lavinti ypač puikiai padės aktyvus šeimos laisvalaikis.
Patarimai tėvams
• Auklėdami tokį vaiką atminkite: flegmatikų gebėjimai geriausiai atsiskleidžia individualioje veikloje, kai jų niekas neragina, neskubina, neaiškina, kaip ir kas turi būti daroma.
• Dėl uždaro būdo flegmatikai dažnai lieka neįvertinti, bet tai nereiškia, kad jiems to nereikia. Nepamirškite dažniau pabrėžti, kad tikite tuo, ką jis daro, domėkitės jo veikla. Tai bus paskata mažajam tyleniui bent truputėlį atsiverti.
• Pasistenkite, kad vaiko gyvenime būtų kuo daugiau įvairovės, linksmybių, judesio. Neleiskite užsisėdėti.
MELANCHOLIKAS
Šie vaikučiai labai lipšnūs, meilūs ir nepaprastai prieraišūs. Išsiskirti su mylima mama – jiems baisiausia trauma, net jei tas išsiskyrimas vos valandėlei kitai. Jie jautriai miega, krūpčioja nuo kiekvieno stipresnio garso. Skaudžiai kremtasi, išgyvena dėl kiekvienos, net menkiausios nesėkmės. Psichologai tokiems vaikučiams neretai diagnozuoja padidėjusį jautrumą. Taip pat šie vaikai paprastai būna baugūs, nedrąsūs, neryžtingi, sunkiai adaptuojasi darželyje ar mokykloje.
Turėkite galvoje
Taip, šio tipo vaikai perdėtai jautrūs ir opūs lyg mimozos. Jie ne iš tų, kurie agresyviai demonstruoja savo pranašumus ir žavi aplinkinius. Bet šis jautrumas gali būti ir privalumas. Jautri siela imli dalykams, kurių kiti nė nepastebi. Daugybė garsiausių pasaulio dailininkų, poetų, rašytojų, žymių filantropų buvo būtent melancholikai. Žinoma, jo jautri siela atsiskleisti gali tik palankiausiomis sąlygomis. Auginant tokį vaiką varomąja jėga turėtų tapti meilė ir švelnus atidumas. Nebijokite, meilės niekada nebūna per daug...
Savybės, kurias reikėtų ugdyti
• Savarankiškumą, juk kažkada šiam vaikui vis tiek teks iš šilto mamos glėbio išeiti į platųjį pasaulį.
• Ryžtingumą ir iniciatyvumą.
• Aukštesnę savivertę – padėkite suprasti, kad kiti žmonės taip pat turi įvairių trūkumų, bet dėl to nesijaučia menki.
Patarimai tėvams
• Su tokiu vaiku stenkitės kuo daugiau kalbėti, leiskite išsipasakoti, kas slegia jo širdelę.
• Jokiu būdu nesišaipykite iš jo baimių ar nerimo, nesakykite, kad tai nerimta. Verčiau dažniau papasakokite istorijų iš savo vaikystės. Papasakokite, dėl ko pati nerimaudavote ir kaip tą nerimą įveikdavote.
• Kuo daugiau su tokiu vaiku eikite į žmones, dalyvaukite renginiuose, bendraukite su kitomis vaikų turinčiomis šeimomis. Kuo daugiau vaikutis matys žmonių, su jais bendraus, tuo jam bus lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, kai šalia nebus jūsų.