Išsikepkime gardžių keksiukų
Pasak istorijos šaltinių, keksiukus pradėta kepti dar dešimtajame mūsų eros amžiuje.
Išradingų anglų ir amerikiečių konditerių dėka šių kepinių skonis šiandien žinomas daugeliui, o geriausiais keksiukų kepimo meistrais laikomi anglai.
Paskanauti purių saldžių keksiukų daugybėje pasaulio šalių siūlo ne tik žinomi konditerijos gamintojai, bet ir privačių kepyklėlių, cukrainių, garsių restoranų bei vietinės reikšmės užeigų konditeriai. Keksiukus mėgsta kepti ir namų šeimininkės. Greičiausiai dėl to, kad juos pagaminti greita ir paprasta.
Tešlos paruošimas
Pagal klasikinį receptą keksiukų tešla maišoma iš miltų, kepimo miltelių (nuo šio komponento priklauso keksiukų purumas), cukraus, kiaušinių ir sviesto. Vietoj cukraus dažnai naudojamas medus, klevų sirupas.
Gardžių saldžių keksiukų galima išsikepti ir iš mažiau kaloringos be riebalų ruošiamos biskvitinės tešlos. Keksiukai būna puresni, jeigu pusė recepte nurodyto kiekio miltų pakeičiama krakmolu ar kukurūzų miltais, į tešlą papildomai įmaišoma keli šaukštai kefyro arba rūgpienio.
Pagardų įvairovė
Profesionalūs kulinarai ir išradingos namų šeimininkės keksiukų tešlą dažnai paįvairina šokolado gabalėliais, kakava, įvairiais šviežiais, konservuotais ar džiovintais vaisiais bei uogomis, uogienėmis, džemais, cinamonu, vanile, vaisių ar uogų cukatomis, riešutais, varške, maskarponės ar rikotos sūriu, aguonomis, grūdų dribsniais ir kitais priedais. Pasirinktus pagardus galima atsargiai šaukštu įmaišyti į visą tešlą arba jų užberti ar užkrėsti ant keksiukų specialiose formose, prieš pašaunant į karštą orkaitę.
Iškeptus keksiukus daugelyje šalių įprasta puošti įvairiais skystais (pavyzdžiui, cukraus ir pieno) ir tirštais (miltelinio cukraus ir maskarponės bei kt.) glajais, spalvingais cukraus ar šokoladiniais pabarstais. Jie tiekiami ir pagardinti plakta grietinėle, apšlakstyti vaniliniu cukrumi, uogų ar vaisių padažu.
Svarbu žinoti
♦ Kepant keksiukus, labai svarbu tiksliai pagal receptą suseikėti produktus, antraip kepiniai gali neiškilti ar, priešingai, išbėgti už formos kraštų.
♦ Tešlai išpurenti vietoj kepimo miltelių galite naudoti geriamąją sodą. Ją į tešlą dėkite nugesintą citrinų sultimis.
♦ Sveikuolišką gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms keksiukų tešlą tinka paįvairinti tokiais komponentais kaip avižų dribsniai, grūdų sėlenos, įvairios kepintos sėklos. Cukrų sveikiau keisti medumi arba klevų sirupu.
♦ Keksiukų tešlą geriau maišyti mediniu šaukštu nei elektriniu plaktuvu, nes šiuo įrankiu ji pernelyg stipriai išpurenama, dėl to kepiniai būna pernelyg korėti.
♦ Ar keksiukai iškepę, patikrinti labai paprasta: įbeskite į vieną kepinį medinį konditerinį smeigtuką ar dantų krapštuką. Jeigu ištrauktas jis švarus, sausas, galite traukti kepinius iš orkaitės ir išėmusi iš formelių išdėlioti ant grotelių, kad atvėstų (popierinių krepšelių nuimti nereikia).
Tinkamos kepimo formos
Viso pasaulio konditeriai ir namų šeimininkės keksiukus kepa specialiose formose. Jų būna visokio dydžio ir įvairių medžiagų: paprastų metalinių ir su nepridegančia danga, silikoninių, keraminių.
Labai patogu keksiukus kepti lanksčiose silikoninėse formose, nes iškepusius paprasta gražiai išimti. Neaiškios kokybės keramines ir nepridegančios dangos formas patyrę konditeriai, prieš krečiant tešlą, dėl viso pikto pataria ištepti riebalais arba į jas įdėti specialius popierinius krepšelius. Jų galima įsigyti paprastų baltų (kasdieniams kepiniams) ir dekoratyvių (gaminant keksiukus šventėms ar dovanoms).
Siūlome paskanauti!