Išsipildė Erikos Vitulskienės troškimas: „Už tai dėkoju vyrui Merūnui ir komandai“
Gegužės 20-oji Erikos Vitulskienės gyvenime – svarbi data. Vilniuje, „Ogmios mieste“, duris atveria jos drabužių parduotuvė. „Turėjome vos mėnesį viskam įrengti. Už tai dėkoju komandai ir vyrui Merūnui, kuris – didžiausias mano ramstis bei pagalbininkas“, – neslepia Erika.
Savo vardo drabužių namus praėjusį rugsėjį įsteigusi verslininkė, dar nepraėjus nei metams, atidaro savo parduotuvę.
„Tai – išsipildžiusi svajonė. Parduotuvė veiks nuo 10 val. ryto iki 8 val. vakaro, todėl visų klienčių laukiu iš karto po darbo", – šypsosi moteris.
Erika sako, kad bent jau pirmosiomis savaitėmis ji užsukusius į parduotuvę sutiks pati. „Kviečiu pabendrauti, išgerti puodelį kavos. Man be galo svarbi kiekviena, besidominti mūsų namų kūryba moteris.“
Toliau nuo centro esančią vietą parduotuvei Erika pasirinko vadovaudamasi žmogiškais kriterijais. Verslininkė sako, kad netoliese laisvalaikio centro įsikurti ją paskatino vietos prieinamumas ir praktiškumas: „Skirtingai, nei senamiestyje, čia visi ras vietą prisiparkuoti automobilį, o šeimos galės paieškoti užsiėmimų ir aplinkui veikiančiose prekybos taškuose.“
Į savo šventę pirmadienį Erika pakvietė apie 40 svečių: „Pademonstravome ir keletą naujų drabužių modelių. Sakau, kad tai – minimalus, draugiškas pristatymas.“
Erikai be galo malonu, kad per trumpą laiką ji rado savo klientūrą, moteris tikisi, jog su laiku jos pirkėjų ratas tik plėsis.
„Pastebiu, jog pasaulyje vis dar egzistuojančių, grožio industrijos diktuojamų taisyklių nepaisančios moterys įsidrąsino. Jei anksčiau mes bijodavome pagalvoti apie dirželį, šiek tiek paryškinantį figūrą, tai dabar jo neradusios prie suknelės klausiame: o gal bus koks? Džiaugiuosi ir sergu už grožį, nepaklūstantį kažkieno nustatytiems šablonams, manau, jog pasaulyje yra be galo daug įspūdingos išvaizdos bei formų moterų, visos esame išskirtinės. Labai kviečiu damas užsukti į mūsų parduotuvę, tikrai pasirūpinsime kiekviena.“
Vidaus interjeru Erika pasakoja pasidomėjusi pati, tačiau atvirauja, kad artėjant svarbiajai dienai, jai labai padėjo vyras Merūnas.
„Merūnas – numeris vienas, neįsivaizduoju, kaip būčiau viską padariusi viena. Pirmiausia, tai pastate nebuvo pravesta elektra, jokio apšvietimo. Na, sakykime gavome baltas sienas, todėl vyras kartu su manimi dirbo dieną ir naktį. Neslėpsiu, tikrai pilna koja įnirtingai triūsėme kone kasdieną iki pat paskutinės minutės.“