Išskirtinę parodą pristatęs kolekcininkas Julius Urbaitis: „Dėl degtukų dėžutės įveikiau ir tūkstančius kilometrų“

Ketvirtį amžiaus kultūros vertybes renkantis J.Urbaitis tarpukario periodo kolekciją, kuriai nėra analogų ne tik Lietuvoje, bet ir jokioje kitoje šalyje, rinko 15 metų.

Kolekcininkas vadovavosi rekomendacijomis, informacija iš lūpų į lūpas.

Kadaise buvusio fabriko „Aidas“ pastate įsikūrusiame muziejuje „Atominis bunkeris“ pristatyta naujausia paroda leido lankytojams išgirsti daiktų, menančių sovietų ar dar senesnius laikus, istoriją.

Tūkstančius eksponatų Julius Urbaitis suskirstė į tris ekspozicijas – „Rozmarino manufaktūros ir kolonialių prekių parduotuvę“, „B.Rabinavičiaus Įpėd. geležies sankrova ir technikos dalykai“ ir „Primityvaus ir akademinio meno žavesį“.

Tokiame, kaip D.Rozmarino kromelyje, buvo galima įsigyti nuo adatų iki dažų, riebių silkių ar žiurkių nuodų.

„Cukrus buvo tokios lyg kūgio formos. Jį pardavėjas pjaustydavo. O saldainių, muilų, šokolado dėžutės buvo itin patrauklaus, įmantraus dizaino, dažniausiai metalinės“, – pasakojo J.Urbaitis.

Istoriką žavėjo vaistažolių, higienos priemonių, vaikiškų prekių pakuotės – jų ekspozicijoje tikrai daug. J.Urbaitis džiaugėsi turįs ir vyriškų rankogalių rinkinį, saugomą itin įmantrioje, odinėje dėžutėje, primenančioje dabar madingas apvalias moteriškas rankines.

„Kiekvienas čia esantis mažas daiktelis turi vertę. Tarkim, lietuviškų degtukų dėžutė rinkoje įvertinta 25 eurais. Tai galite įsivaizduoti, kiek kainuoja kiti daiktai, – užsiminė pašnekovas.

J.Urbaitis pastebėjo, kad antrąjį šimtmetį skaičiuojantys daiktai iki šiol veikia ir jiems beveik nereikia priežiūros.

„Gramofoną kartais sutepu ir dulkes nuvalau“, – su šypsena pasakojo muzikos aparato svirtelę pasukdamas ir aplinką tarpukario melodijomis pripildydamas muziejaus savininkas.

„Kolekcionuojant yra tekę dėl mažo eksponato, pavyzdžiui degtukų dėžutės, įveikti dešimtis tūkstančių kilometrų“, – sakė jis.

Beveik viską, kas saugoma kolekcijoje, J.Urbaitis įsigijo ar išmainė. Tačiau šįkart jis gavo ir dovanų – svečiai įteikė nedideles tarpukario laikų svarstykles ir naujesnį, jau vėlesnius laikus menantį eksponatą – kompiuterį.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, atėjęs pasveikinti ilgamečio bičiulio, neslėpė iš jo mokęsis valdyti miestą – drąsiai, kūrybiškai ir su mintimi, kad kažkaip vis tiek bus.

„Kai aplankai šį muziejų, į jį norisi sugrįžti dar ir dar kartą. Julius fantazijos turi. Mane labai nustebino ekspozicijos pakeitimai – mažiau raudonų vėliavų ir daugiau žydų simbolių. Tikiuosi, kad ši šiuolaikinio Kauno dalelė muziejuje irgi ras vietos“, – įteikdamas miesto simbolio – tauro skulptūrėlę  sakė V.Matijošaitis.

Prisimindama istoriją Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasakojo, jog tarpukario Kaunas buvo šalies verslo ir pramonės sostinė. Miestas verslams buvo sukūręs itin palankias sąlygas, o daugelį kompanijų tuomet valdė būtent žydų bendruomenė, Lietuvoje įsikūrusi nuo Vytauto Didžiojo laikų.

„Žydai buvo ne tik kromelnykai, pramoninkai ar architektai, bet ir tie žmonės, kurie vėliau masiškai dėl turėtų verslų neteko gyvybių“, – skaudžius istorijos įvykius prisiminė viešnia, pridurdama, jog lietuvių dėmesys ir draugystė jos tautiečiams yra labai svarbi.

Unikalūs yra ir kiti kadaise buvusio fabriko „Aidas“ pastate įsikūrusiame muziejuje „Atominis bunkeris“ saugomi daiktai.

Dalis J.Urbaičio turto yra Niujorke, kur jis 2019 m. sausį kartu su dukra Agne Manhatano Čelsio rajone atidarė KGB šnipų muziejų. Jame eksponuojama sovietmečiu naudota įranga. J.Urbaitis čia sukaupė pusketvirto tūkstančio atributų, menančių ir vieną juodžiausių Lietuvos laikotarpių. Pasaulyje didžiausios kelionių svetainės „TripAdvisor“ lankytojai reitinguodami 348 Niujorko muziejus, lietuvių kūriniui skyrė septintąją vietą.