Išskirtiniai augalai: maistas, vaistas ir pastogė

► Naudingieji linai

Manoma, kad linai Lietuvoje auginami jau apie 4000 metų. Jų panaudojimas apima gyvenimo sritis nuo mitybos iki laidotuvių apeigų.

Žolinio vienmečio ar dvimečio augalo stiebelis turi apie 20–30 proc. pluošto. Pluošto gavybai panaudojama antžeminė stiebo dalis iki išsišakojimo (iš jos gaunamas ilgas pluoštas). Iš žiedyno šakelių gaunamas prastos kokybės pluoštas (santechnikoje naudojamos pakulos). Todėl auginant linus stengiamasi, kad jų stiebas būtų kiek įmanoma ilgesnis ir storesnis (storesniame stiebelyje yra daugiau pluošto). Iš linų pluošto audeklų siuvami drabužiai, patalynė, staltiesės, seniau ir įkapės.

Linai yra ne tik paklausi pluoštinė žaliava, iš jų gaminama vertingų sveikatą gerinančių produktų.

Iš linų sėmenų spaudžiamas liaudies ir tradicinėje medicinoje vartojamas sėmenų aliejus. Šis produktas yra unikalios sudėties. Jame yra iki 50 proc. omega-3 (linolo) ir apie 20 proc. omega-6 (linoleno) polinesočiųjų riebalų rūgščių, apie 20 proc. oleino (mononesočiosios) rūgšties ir tik apie 10 proc. palmitino ir stearino (sočiųjų) riebalų rūgščių. Linolo ir linoleno riebalų rūgštys yra labai svarbūs žmogaus organizme nesintetinami maisto komponentai, kurie yra būtini normaliai lipidų (ypač cholesterolio) apykaitai. Nuo to priklauso širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Linų sėmenų aliejus yra puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo aterosklerozės.

Linų sėmenyse, kurios naudojamos maistui pagardinti, yra iki 30 proc. gleivingų ir kitokių skaidulinių medžiagų, taip pat aptinkama 236 mg% kalcio, 622 mg% fosforo, 831 mg% kalio ir beveik visų mikroelementų. Taip pat randama beveik visų aminorūgščių, vitaminų C, E ir kitų. Sėmenyse esančios skaidulos skrandyje brinksta ir suteikia sotumo, todėl jas rekomenduojama vartoti kaip organizmą valantį ir dietinį produktą.

► Nepaprastas riešutmedis

Riešutinė kokospalmė auga tropinio klimato šalių pakrantėse. Jaukiai palinkusi vandens link, kviečia pailsėti vėsiame plunksniškų, 4–6 m ilgio lapų pavėsyje ir nusiskinti keletą riešutų.

Kokoso riešutą sudaro rudas, tvirtas, plaušingas kevalas, po juo esanti plona ruda odelė ir baltas maistingas endospermo sluoksnis. Jo storis priklauso nuo vaisiaus amžiaus: kuo senesnis, tuo sluoksnis storesnis. Endospermo suformuotoje vidinėje ertmėje susidaro saldoko vandens, bet jo niekas nevadina sultimis. Kuo jaunesnis riešutas, tuo daugiau skysčio (vėliau jis kietėja ir virsta endospermu). Nusiskynę vieną vaisių, galime gardžiuotis net 300–1000 ml kokosų vandens. Nors ir saldokas, net karščiausią dieną jis puikiai malšina troškulį ir suteikia energijos. O jei dar užkramsnosime baltojo endospermo, ilgam pasisotinsime. 100 g baltojo kokosų sluoksnio yra 29,7 g sočiųjų riebalų, 15,23 g (cukraus – 6,23 g) angliavandenių, 3,3 g baltymų. Taip pat geležies, fosforo, cinko, folio rūgšties, vitaminų B₁, B₂, B₆ ir kt.

Dėl galimybės plačiai panaudoti kokosų riešutus išsimaitino ne viena žydrųjų vandenų pakrantėse gyvenusi gentis. Tradiciškai iš džiovintų branduolių gaminama kopra (išdžiovintas ir susmulkintas endospermas, kuriame gausu riebalų). Kokosų vanduo geriamas vienas, naudojamas alkoholinių gėrimų, acto gamyboje. Iš fermentuotos kokosų sulos gaminamas alkoholinis gėrimas arakas ir kokosų cukrus. Kokospalmių ūgliai valgomi. Iš kokosų minkštimo spaudžiamas kokosų aliejus, daromas kokosų pienas. Be šių dviejų ingredientų vargiai įsivaizduojama Viduržemio jūros virtuvė, tailandietiški patiekalai, indiški saldumynai.

Riešutinė kokospalmė išskirtiniu augalu vadinama ne tik dėl plataus jos vaisių naudojimo virtuvėje. Be maisto produktų, žmonėms ji duoda kur kas daugiau. Kokosų plaušai (koiras) naudojami tinklams, dembliams, gultams, kilimams, šepečiams gaminti. Palmės lapais dengiami pastatų stogai, pinami krepšiai, ant lapų kepamas arba patiekiamas maistas. Kokosų riešutų kevalai naudojami kaip medžio anglies šaltinis (ilgai dega ir skleidžia malonią šilumą) ir kaip indai, iš jų gaminami muzikos instrumentai (rebabo, jehu, banhu). Kokosų mediena naudojama pastatų statybai, baldų, apdailos dirbinių gamybai. Šaknys – vaistas nuo diarėjos ir dizenterijos.

Šiandien smulkintais kokosų kevalais užpildomi ekologiški čiužiniai, o aromatingas masažas neįsivaizduojamas be kokosų aliejaus, kurio lašų dedama gaminant kremus, lūpų balzamus, kvepalus ir kitas kosmetikos priemones. Nenuostabu, kad dėl tokio plataus panaudojimo nuo neatmenamų laikų Filipinuose ir kai kur Okeanijoje riešutinė kokospalmė vadinama gyvybės medžiu, o Indijoje kokosų riešutai naudojami net religiniams ritualams.

► Augantys plaukiančiuose laukuose

Šiandien ryžių galima rasti bet kuriame pasaulio kampelyje gyvenančių žmonių virtuvėse. Ryžiai kilę iš Pietryčių Azijos, kur buvo auginami dar priešistoriniais laikais. Ar žinote, kad ryžiai viena savybe skiriasi nuo absoliučiai visų kultūrinių augalų? Jie vieninteliai auginami vandeniu užlietuose laukuose.

Kinijoje, Indokinijoje, Indonezijoje ryžiai nuo seno yra svarbiausias maistinis augalas. Aleksandro Makedoniečio kariai buvo pirmieji europiečiai, paragavę ryžių košės. Dabar ji atstoja kasdienę duoną pusei pasaulio gyventojų. Pasaulyje tik kviečių sėjama daugiau negu ryžių. Maistui daugiausia vartojamos ryžių kruopos – valyti grūdai, be vaisiaus sėklinių luobelių ir gemalų. Kruopose yra apie 75 proc. angliavandenių, 7,7 proc. baltymų, 0,4 proc. riebalų, 2,2 proc. ląstelienos, 0,5 proc. pelenų ir 14 proc. vandens. Apie ryžius pagrįstai sakoma „ir maistas, ir vaistas“. Jų krakmolu ir gleivingu nuoviru nuo seno gydomas viduriavimas, ūmus skrandžio ir žarnyno sutrikimas ir netgi dizenterija. Iš ryžių gaminami pabarstai kūdikių iššutimams gydyti. Kinijoje ryžių sėlenomis gydoma avitaminozė, o sėlenų aliejus naudojamas gydomiesiems tepalams gaminti.

Ryžių grūdų luobelėse yra žmogui būtinų vitaminų. Farmacijos pramonė iš ryžių miltų gamina fitiną. Iš plūktų grūdų gaunamas labai vertingas ryžių krakmolas, naudojamas medicinos ir parfumerijos pramonėje. Iš ryžių šiaudų pinami įvairiausi galvos apdangalai, dembliai, dekoratyviniai gaminiai, krepšiai, namų apyvokos daiktai, gaminamas aukštos kokybės popierius. Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų pasaulyje plinta iš jo pagamintos rytietiškos vėduoklės, širmos, šviestuvai. Populiarumu jiems nenusileidžia ir ekologiški kilimai iš ryžių šiaudų. Ryžių lukštai naudojami ir kaip pagalvių užpildas alergiškiems žmonėms.

► Bevaisis, bet naudingas

Bambukai neveda vaisių, nebrandina riešutų ir nebarsto grūdų, bet žmonijai yra labai naudingi. Pasaulyje yra per 1000 rūšių bambukų, jie auga įvairiose klimato juostose, bet daugiausia Pietryčių Azijoje. Šių augalų stiebai sumedėję, tuščiaviduriai, o viršūnės išsišakojusios.

Dėl savybės per parą ūgtelėti pusmetrį ir daugiau bambukai laikomi gyvybės, stiprybės, gebėjimo atsinaujinti ir pasiekti aukštumų simboliu. Jauni, švieži ūgliai nuo seno naudojami kulinarijoje, lapais šeriami gyvuliai. Tikriausiai žinote, kad bambukų lapais minta ir gražuolės pandos. Iš bambukų pagamintomis specialiomis lazdelėmis buvo užrašomi hieroglifai ir gaminamas papirusą primenantis popierius.

Suaugęs sumedėjęs bambukas naudojamas statyboje, įvairių baldų, įrankių ir daiktų gamyboje. Neįtikėtina, bet tuščiavidurė bambuko lazda tvirtumu kone prilygsta vidutinio tvirtumo medienos kuolui ar tvirtai ąžuolinei lentai, nors sveria kelis kartus mažiau.

Senovės Kinijoje apdorojami bambukų ūgliai virsdavo ginklais, plaustais, valstiečių namais, meškerėmis. Dabar iš bambukų gaminamos tvirtos lentos, audiniai, kurie 3–4 kartus greičiau už medvilnę sugeria drėgmę, kokybiškas popierius, vaistai nuo infekcijos. Kaip dekoratyvūs augalai jie naudojami aplinkai želdinti, šlaitams sutvirtinti. Namuose pakanka auginti vieną vazoninį bambuką – rytietiško interjero akcentas neliks nepastebėtas.

Tekstas A. Viskantaitės