Išskirtinio 160 kv. m būsto Senamiestyje interjeras: raudonų plytų keliu

Interjero kūrėja Jovita Jankauskienė pastebi, kad sunkiausia buvo suvaldyti nemažą 160 kv. m erdvę – daugiausia iššūkių atnešė skirstymas funkcinėmis zonomis. „Reikėjo aiškiai sudėlioti tikslines zonas. Taip pat teisingai pasirinkti koloritą, kad neatrodytų per tamsu ar pernelyg monotoniška“, – prisimena interjero dizainerė J. Jankauskienė.

Butą sudaro trys atskiri kambariai (miegamasis, vaikų bei darbo erdvės), taip pat bendra, beveik 100 kvadratinių metrų erdvė (virtuvė, valgomasis bei svetainė). Jungiamoji interjero grandis – simetriškos formos. Jos pasikartoja kiekvienoje erdvėje: virtuvės lentynose, valgomojo zonos lentynose, svetainėje (asimetriškas minkštas baldas).

Be to, kiekviena erdvė turi savo dominuojančią spalvą, kuri puikiai dera su kitų erdvių spalvomis. Svetainė tokia vitališka iš ryški, jog atrodo, kad nieko nėra atsitiktinio: ypač gražiai sudera medis, atidengtos plytos, ryški mėlyna spalva.

Visose erdvėse yra ir akcentinių, ir funkcinių baldų bei detalių. Tie baldai, kurių nereikėjo išryškinti, susiliejo su sienomis, o kiti, įdomesni, tapo akcentais. Spalvinė gama tarsi iškėlė poreikį čia atsirasti keliems paveikslams, taip pat buvo įsigyta sofa su tamsaus turkio spalvos pagalvėle. Baltoje erdvėje toks akcentas subtiliai išsiskiria, bet neblaško.

„Kadangi valgomojo erdvė didelė, reikėjo ir masyvių akcentų. Iškart žinojau, jog čia turi atsirasti ypač didelis ir patogus stalas bei įspūdingi šviestuvai. Tik įėjus į namus, pirmas žvilgsnis krinta būtent į šią funkcinę zoną.

Svarstyti net trys lentynų variantai: balta, natūralaus medžio ar tamsi. Galiausiai buvo nutarta, kad plytų siena neturėtų spalvinio konkurento, todėl lentyna pasirinkta balta, tačiau kaip ir visur, pakartojanti simetriškus kampus“, – pristato interjero autorė.

Vis dėlto viena iš svarbiausių būsto erdvių – virtuvės zona. Dėl šios priežasties kūrėja stengėsi ją kuo labiau išryškinti ir išskirti. Ši namų vieta pasąmoningai pabrėžia šeimininkų neeilinius gabumus skaniai gaminti ir sau, ir gausiam draugų būriui. Kaip ir visame interjere, virtuvėje pabrėžiamas kontrastas: tamsaus ąžuolo medis puikiai išryškėja akmeninio stalviršio baltume.

Miegamojo ir vaikų kambariai įrengti palėpėje. Ši erdvė, be abejonės, pakoregavo interjero autorės sprendimus.

„Visuomet reikia ergonomiškai suplanuoti pačias „nepatogiausias“ vietas. Šiuo atveju vaikų kambaryje, pačioje žemiausioje dalyje, atsirado lentynos. Norint išryškinti vaikišką erdvę, buvo sugalvotas kūrybiškas sprendimas – dailininkas ant šlaito nupiešė tris inkiliukus, kurie simbolizuoja jaukius namus, trijų asmenų šeimą.

Miegamajame prieš lovą buvo suformuota patogi niša komodai, ant kurios sudėliotos mielos nuotraukos. Šalia miegamojo spintos, po šlaitu, tilpo pufas, kuris puikiai tinka laikinai pasidėti drabužiams, matuojantis juos prie didelio dvipusio veidrodžio.

Vonios kambaryje buvo pakoreguota WC ir bidė vieta, nes čia dar turėjo tilpti vonia. Prie esamų plytelių pavyko priderinti mozaikos plyteles, kurios spalviškai puikiai pagyvino visą kambarį.

„Labai norėjau, kad ši zona būtų būtent vonios kambarys nei tiesiog vonia, todėl ją papuošiau sunkaus audinio užuolaidomis, kurios suteikė jaukumo ir prabangos“, – apibendrina interjero autorė, prie šio projekto praleidusi penkis mėnesius.

Parengė Žydrė Dargužytė