Išskirtiniu stiliumi garsėjanti interjero dizainerė Agnė Stanikūnaitė: „Tai, kas stilinga – nebūtinai brangu“

Kaip atradote pašaukimą interjero dizainerės profesijai?

Dar vaikystėje žinojau, kad rinksiuosi meno srities profesiją, bet per daug savęs nespaudžiau iš karto išsirinkti vieną. Mokykloje turėjau sustiprintos dailės pamokas, tad kūryba mane visada lydėjo, o atėjus laikui pasirinkti konkrečią kryptį ėmiau racionaliai mąstyti apie savo galimybes. Aš esu pakankamai racionali, bet per didelis tikslumas mane glumina, todėl architektūros studijas atmečiau, nors tai man buvo artimiausia. Su šiuo atmetimu atėjo ir atradimas. Tuo metu dar tik populiarėjanti interjero dizaino specialybė buvo mano pašaukimas. Paskaičiusi apie interjero dizaino studijų programą iš karto supratau, kad tai yra sritis, galėsianti apimti visus mano gabumus.

Kaip per profesinės veiklos metus keitėsi jūsų kūrybos bruožai?

Liepos mėnesį bus jau 10 metų kaip užsiimu šia veikla. Tai taip nuostabu! Tikriausiai keičiasi pats procesas, patirtis, suvokimas apie medžiagas, kokybę, kompromisus, bet braižas išlieka. Daugelis mano kūrybos gerbėjų atpažįsta mano darbus ir skiria juos nuo kitų. Bėgant laikui, mano darbai vis gerėja ir stiebiasi kartu su branda, bendru augimu, požiūriu.

Stilingas lygu brangus – tai mitas ar tiesa?

Ir taip, ir ne. Tikrai galima stilingai įsirengti namus neišleidžiant visų savo santaupų. Labiau gal išskirčiau kliento poreikį, mat stilių yra labai įvairiapusių ir kas stilinga vienam žmogui – kitam gali atrodyti beskonybė. Mes visi labai skirtingi.

Ar interjero dizainerį gali įpirkti tik pasiturintys žmonės? Ką galėtumėte patarti, kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis vadovautis žmonėms, kurie ryžtasi patys kurti savo namų interjerą?

Mano klientai ne tik labai pasiturintys žmonės. Mano požiūriu, dizainerio samdymas yra dvejopas dalykas ir abiem atvejais turėtų klientui padėti sutaupyti pinigų. Interjero dizainerio žinių bagažas savotiškai apsaugo klientą nuo potencialių klaidų, su kuriomis gali susidurti nenutuokdamas ką renkasi ir į ką veliasi. Mano nuomone, egzistuoja dvejopas interjero dizainerio samdymas: pirmas, kai reikia tik funkcionalumo ir aiškumo, norima namuose labai konkrečių dalykų.

Šiuo atveju dizaineris padeda žmonėms įsirengti viską pagal jų konkrečius poreikius, taupydamas laiką, nervus ir tuo pačiu sukurdamas jų lūkesčius atitinkančią erdvę. Kitas variantas – sukurti kažką nepaprasto. Kai klientas nori savo namais išreikšti daugiau nei vien tik išgauti funkcinę pusę. Tokiu atveju klientai yra labiau pasiturintys, linkę investuoti į naujoves, įvairius meno kūrinius, yra susipažinę su pasaulio kūryba, neįprastesniais dizaino sprendimais ir panašiai. Todėl prieš samdant dizainerį yra labai svarbu jam ir sau apibrėžti konkrečius poreikius. Tiesa, yra dizainerių, kurie pirmojo varianto nebesirenka ir dirba vien tik su antruoju tipažu, manau, ir aš link to einu.

Kaip atrodo įprasta interjero dizainerės diena?

Mano darbo diena dažniausiai prasideda 6-7 val. ryto, o baigiasi 18-19 val. vakare. Sau aš esu pakankamai griežta, o mano darbo krūvis didelis. Kad galėčiau pradėti darbuotis kartu su visu miesto rimtu, tenka anksti keltis, vykti iš Kauno į Vilnių. Savaitės pradžia daugiau skirta objektų lankymams, sutikimams su baldininkais, kitais gamintojais. Taip pat problemų sprendimu akis į akį. Taip per dieną susidaro apie 4-5 susitikimai. Pasitaiko ir tokių, kurie trunka 3-4 valandas.

Kita savaitės dalis skirta kūrybai ir naujiems projektams arba medžiagų parinkimui, brėžiniams, smulkių problemų sprendimui, kurioms spręsti reikalingas darbas kompiuteriu. O problemų mano darbe esti visokiausių. Aš net juokiuosi, kad kai jau išsprendžiama viena problema, iš jos dar netikėtai kyla naujos problemos ir nauji klausimai. Tai nesibaigiantis procesas. Visuomet stengiuosi sukurti kažką naujo, nematyto, todėl tai reikalauja daug laiko.

Kaip, kuriant interjero dizainą, atspėjate kiekvieno žmogaus skonį? Ar stengiatės įtikti, ar siūlote savo variantus?

Dar prieš planuojant susitikimą būsimų klientų išsiklausinėju apie ką eina kalba. Prašau atsiųsti bent kelis pavyzdžius, kad suprasčiau, kuria linkme judėsime. Jeigu matau, kad man bus sunku dirbti su kažkuria stilistika – tokių projektų net nesiimu. Kai matau klientų nurodytą kryptį, jau laisvai galiu siūlyti sprendimus. Visada teiraujuosi, kokios spalvos, formos, tekstūros jiems mielos. Pagal rodomus pavyzdžius matau kaip jie reaguoja į tam tikrus pasiūlymus. O kai išsiaiškinu kliento poreikius, viskas tiesiog plaukte išplaukia.

Kas formavo jūsų pačios savitą stilių?

Turiu širdžiai bei akiai mielų dizainerių, bet tokių, kurie jman darytų įtaką ar formuotų mano stilių – ne. Aš esu savo aplinkos, darbo patirties kratinys, o mano galva tiesiog verda nuo idėjų savaime.

Kas jums asmeniškai yra stilius ir stilingas gyvenimo būdas?

Kokybė man atrodo labai stilinga. Subtilumas man atrodo labai stilinga. Balansas man atrodo labai stilinga. Man stilinga yra tai, kas nėra matoma plika akimi, nėra iššaukiančiai drėbiama į akis ir rodoma: „žiūrėkit, čia yra prabangu“. Daugelis žmonių maišo stilių su prabanga. Stilinga yra būti sveikam, gražiam savo aplinkoje, o jei ji atitinka jūsų vidų – manau, visuma tikrai gausis stilinga.

Darbas, tikriausiai, atima iš jūsų didžiąją laiko dalį, tačiau jūsų laisvalaikis – ne ką ramesnis.

Labai ilgą ir sunkų kelią turėjau nukeliauti, kol galėjau sau leisti bent pagalvoti apie mielus užsiėmimus laisvu metu. Pradėjau nuo teniso. Žaviuosi šia sporto šaka. Tenisą, vasaros metu, pradėjau keisti plaukiojimu vandenlentėmis. Na, o žiemą mėgstu užsiimti snieglenčių sportu. Labai pasiilgau kalnų! Nekantrauju, kada vėl turėsiu progą pabūti kalnuose ir pasidžiaugti šiuo sportu.

Dabar šias keliones dažnai pakeičia nauja aistra – banglenčių sportas. Jis reikalauja fizinio pasiruošimo, todėl vaikštau pas asmeninę trenerę. Reikia nuolatos praktikuoti šį sportą, nes nepraktikuojami įgūdžiai greitai pasimiršta. Kadangi Lietuvoje nėra palankių sąlygų užsiiminėti banglenčių sportu, dažnai su būsimu vyru Audriumi keliaujame ir deriname darbus su šiomis išvykomis. Esu labai laminga, kad savo darbą galiu derinti su šiais pomėgiais.

Kaip jums atrodo tobulos atostogos?

Labiausiai laukiu povestuvinės kelionės-atostogų. Mėnesį laiko keliausime „nameliu ant ratų“ po pietų pakrantę. Ilsėsimės, pažinsime skirtingus miestus, miestukus ir kartu mėgausimės banglenčių sportu. Manau, kad bus tobuliausios atostogos!