Išsvajotas poilsis Italijoje virto siaubo filmu: turistė per vieną dieną buvo pagrobta net 2 kartus

36-erių Stephanie, vadovaujamas pareigas užimanti Melburno gyventoja, praėjusį spalį su draugais lankėsi Europoje. Bičiuliams išskridus namo, moteris nusprendė pasilikti ilgiau. Socialiniuose tinkluose ji žinoma kaip „pasidaryk pats“ (DIY) būsto renovacijos vaizdo įrašų kūrėja, todėl ją gyvai sudomino Italijos „1 euro namų“ programa – iniciatyva, kurios metu apleisti ar sugriuvę būstai parduodami už simbolinį vieną eurą.

Kita priežastis, atviliojusi ją į Siciliją, buvo jėgos aitvarų sportas Lo Stagnone miestelyje, esančiame netoli Marsalos. Apsistojusi čia, ji prisijungė prie kitų jėgos aitvarų entuziastų susitikimo. Iš pradžių atrodęs visiškai nekaltas, šis vakaras netrukus tapo bauginantis ir pavojingas.

Pirmasis košmaras: beprotiškas lėkimas į nežinomybę

Kompanijai nusprendus keltis į kitą barą, Stephanie, nieko blogo neįtardama, įsėdo į vieno užsieniečio (imigranto) automobilį. Tačiau vairuotojas staiga nusuko tolyn nuo visos grupės.

„Įsėdau į mašiną, ir jis pradėjo važiuoti. Nuvažiavus kokius 300–400 metrų, jis taria: „Pažiūrim, ar pavyks išspausti 160 km/h‘“, – leidiniui news.com.au pasakojo Stephanie. – „Aš jam sakau: „Ką, atsiprašau?“ O jis ima spausti gazą vis stipriau. Aš maldauju: „Ne, prašau, nereikia. Noriu išlipti“.

„Buvau pakraupusi. Pradėjau maldauti, prašyti, o mašina tik greitėjo. Ėmiau šaukti, rėkti – ji lėkė dar greičiau. Ir visa tai vyko siauruose Sicilijos keliukuose“, – prisiminė moteris.

Galiausiai Stephanie nutilo ir slapta išsiuntė savo buvimo vietos koordinates jėgos aitvarų instruktoriui.

„Tuomet priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs jo draugas paklausė: „Tai ką, visi važiuoja pas tave į svečius?“ O vairuotojas atšovė: „Ne, jokiu būdu, niekas nevažiuoja“. Tada supratau, kad net jo draugas nesuvokia, kas vyksta, ir yra sutrikęs.“

Nuvažiavus apie 12 kilometrų, automobilis įsuko į aptvertą privačią teritoriją.

„Nusprendžiau tiesiog patikrinti automobilio dureles. Su šiais žmonėmis nesijaučiau saugi. Atrodė, kad tam draugui tiesiog neužteks stuburo sustabdyti tai, ką šis vyras buvo man suplanavęs“, – teigė australė.

Pamačiusi, kad durelės neužrakintos, Stephanie iššoko iš važiuojančio automobilio ir pasileido bėgti.

„Durelės atsidarė, ir aš bėgau, bėgau, kiek kojos nešė, kol radau už ko pasislėpti ir patikrinti, ar niekas nesiveja. Persekiojama nebuvau“, – prisiminė ji.

Antrieji spąstai: apsimetėlis gelbėtojas

Nubėgusi porą kilometrų, ji pasiekė ramų miestelį ir pastebėjo apsaugos darbuotojo automobilį su įjungtais švyturėliais. Stephanie susirado teritorijoje patruliuojantį apsauginį ir, naudodamasi vertimo programėle telefone, paaiškino situaciją.

Vyras sutiko pavežti ją iki viešbučio ir net paskambino savo viršininkui, kad praneštų apie situaciją. Stephanie manė, kad jau yra saugi ir tuoj bus savo kambaryje. Tačiau įvykiai vėl pasisuko grėsminga linkme.

„Jis tiesiog pasuko į tamsią alėją, sustojo ir žūtbūt norėjo kažką išversti mano telefonu. Kai jis sustojo, galiausiai padaviau jam telefoną, o jis jame surinko: „O ką tu padarysi dėl manęs už tai, kad parvežiau tave namo?‘“

Aš pasielgiau lygiai taip pat. Durelės buvo neuždarytos, tad aš tiesiog iššokau ir pasileidau bėgti į vynuogynus“, – pasakojo moteris.

Kelias namo ir karti realybė

Atsikračiusi apsauginio, Stephanie pėsčiomis patraukė savo viešbučio link. Kaskart tolumoje išvydusi artėjančių automobilių šviesas, ji slėpdavosi – moteris nebeketino rizikuoti ir pasitikėti jokiais praeiviais. Pakeliui prie gėrimų automatų ji pirko vandenį banko kortele, kad prireikus policija galėtų sekti jos judėjimo pėdsakus.

Galiausiai pasiekusi namus ji visą kitą dieną praverkė, o vėliau susitiko su jėgos aitvarų bendruomene, kuri, išgirdusi apie jos išgyventą košmarą, buvo sukrėsta.

Stephanie po šio incidento liko stipriai sukrėsta ir nori, kad jos istorija taptų įspėjimu kitiems. Visgi ji pabrėžia, kad tai nėra pačios Italijos problema.

„Tai tikrai nėra kažkoks specifinis itališkas bruožas“, – sakė ji, atkreipdama dėmesį, kad ją iš baro išvežęs vyras buvo imigrantas iš kitos Europos šalies.

„Deja, man ir daugeliui mano draugių kur kas baisesnių dalykų yra nutikę čia pat, gimtojoje Australijoje. Mums norisi galvoti, kad tokie smurto protrūkiai vyksta tik svetur. Tačiau pažvelgus į smurto artimoje aplinkoje statistiką ir žūstančių moterų skaičių Australijoje, akivaizdu, kad nesaugu ir čia“, – pastebėjo Stephanie.

Stephanie pridūrė, kad jos svajonė įsigyti būstą Italijoje kol kas atidėta

„Nemanau, kad vyksiu į Italiją dirbti prie kokio nors projekto viena, nebent šalia turėsiu patikimą žmogų“, – teigė ji.