Neatimsi iš jo žavesio! Tik paskui imsi pastebėti, kad pati bliūkšti kaip balionėlis, iš kurio išleido orą. Gal dar bandysi save įtikinti: jei būsiu geresnė, atlaidesnė ir kitokia -esnė, JIS vėl bus toks, kaip pažinties akimirką... Sveika atvykusi į svajonių pasaulį!
Gal jie pastaruoju metu dauginasi? Nes vis girdžiu iš pažįstamų, kad ta išsiskyrė su narcizu, o kita tik dabar suprato, su kuo gyvena. Su vyru, kuris turi tą paslaptingą NAS (narcisistinį asmenybės sutrikimą). Atrodo, buvę vienstypiai, dabar jie sudaro kolonijas – tokias, kaip narcizų laukas Druskininkuose pavasarį. Apie juos rašomos knygos ir straipsniai, dėl jų liejamos ašaros. Tačiau kur lygybė? Kur moterys narcizės?
Kai to paklausiau vieno psichologo, jis patylėjo, paskui pakraipė galvą: „Na, dar neteko konsultuoti vyro, kuris būtų įvardijęs problemą „Ką daryti, jei gyvenu su narcize?“ ar „Kaip atpažinti narcizę, kad daugiau neapsirikčiau?“. O moterys apie vyrus to klausia dažnai. Šiaip ar taip, manoma, kad narcizų vyrų yra 80 procentų, gi moterų – tik 20.
Sutrikimas nėra toks jau nekaltas ir juokelius atidėkime į šalį. Knygos „Narcizas tavo gyvenime. Kaip atpažinti jo elgesio modelius ir iš jų išsilaisvinti“ autorė žurnalistė Julie L. Hall apibūdina narcizus kaip asmenis, kurie, norėdami nuslopinti gėdos ir nepakankamumo jausmus vaikystėje, susikuria asmenybę, skirtą apsisaugoti nuo kritikos, dirbtinai sukurtą aš – patį puikiausią ir nuostabiausią.
Tačiau dvilypis gyvenimas kelia įtampą tiek jiems, tiek artimiausiems žmonėms. Pati Julie L. Hall yra ir reabilitacijos po narcisistinės prievartos trenerė, konsultuojanti nukentėjusius nuo tokių toksiškų santykių. Galima įtarti, kad artimas ryšys su narcisistine asmenybe – savotiškas kalėjimas, iš kurio ir norisi ištrūkti, ir bijoma, kad be to žmogaus galima pražūti.