Italą Maurizio į Lietuvą atvedė skausmas – po 26-erių dukters mirties čia rado meilę: „Siūliau tuoktis, bet atsisako“
Gyvenimas kartais prasideda ne vieną kartą. Ypač, jei turi mylimą veiklą. Tokios mintys sukasi, klausant Panevėžyje gyvenančio italo, gaminių iš odos ir kailių kūrėjo Maurizio Saturni (73). Italijos tradicijas ir kultūrą Lietuvoje puoselėjantis vyras buvo pagarbiai sutiktas Italijos nacionalinės šventės proga Valdovų rūmuose surengtame priėmime.
Florencijoje – odinininkų pramonės mieste, – gimęs ir augęs Maurizio dar šešiolikos pradėjo dirbti batų fabrike, o po metų jau pradėjo nuosavą verslą. Tada padėjo vyresnioji sesuo Fiorenza. Pirmasis Maurizio pasiūtas drabužis buvo „safari“ stiliaus verstos odos švarkas – išardė savo marškinius, kad pagamintų pirmus lekalus. Pradžioje gaminiais prekiavo Florencijos turguje, po to ėmė keliauti po Italijos regionus: rodydavo savo kurtus modelius parduotuvėse ir rinko užsakymus. Po metų turėjo jau aštuonis siuvėjus ir klientų pačiam ieškoti nebereikėjo – klientai ieškojo jo. Prie verslo prisijungė ir jaunesnis brolis Stefano.
„Pradėjau keliauti į Indiją, Pakistaną, Bangladešą – ieškojau geriausios odos savo gaminiams. Ir dar mokiau vietinius dažyti ir siūti odinius drabužius pagal italų technologijas, – prisimena Maurizio. – Dar po kurios laiko atidariau biurą Vokietijoje. Siuvau tokioms įmonėms, kaip „Peek & Cloppenburg“, „Otto“, „Kaufhof“, „Neckerman“. Dar nė trisdešimties nebūdamas atidariau pirmą savo parduotuvę Florencijoje. Vėliau turėjau net septynias parduotuves Italijoje – Milane, prie Komo ežero...“
Nelaimė viena nevaikšto
Viskas pasikeitė po 2001 metų rugsėjo 11-osios tragedijos – Niujorko pasaulio prekybos centro atakos. Prasidėjusi visuotinė finansinė krizė palietė Maurizio verslą. Lyg būtų maža, vyras išsiskyrė su žmona, jam buvo diagnozuota onkologinė liga, o po kelių mėnesių ant jo rankų mirė dvidešimt šešerių metų dukra, sirgusi reta genetine liga. Apie tą laiką Maurizio kalba puse lūpų – iki šiol sunku prisiminti...
„Tas didžiulis skausmas paskatino mane išvažiuoti iš Italijos. Turbūt bėgau nuo savęs ir skausmo, – prisipažįsta. – Tada pas mane siuvykloje dirbo viena moteris iš Lietuvos. Ji pasiūlė vykti į Lietuvą – ten viskas kitaip: ramu, šalta, būna daug sniego...“
Pakeisti gyvenimą
2005-taisiais, šaltą sausį Maurizio atvyko į Lietuvą pažiūrėti, ar galėtų pradėti čia verslą. Jau buvo perkopęs penkiasdešimtmetį, bet nepabijojo nepažįstamame krašte pradėti gyvenimą iš naujo. Uždarė visas turėtas parduotuves Italijoje ir atidarė pirmąją Vilniuje. Vėliau Vilnių keitė Kaunas, o galiausiai italas įsikūrė Panevėžyje. Ir sako, kad čia jam patinka labiausiai. Kai buvo sunku rasti siuvėjų, kurie norėtų siūti odos gaminius, vėl pats stojo prie sukirpimo stalo ir siuvamosios mašinos. Pats kūrė ir braižė lekalus odos ir kailių drabužiams bei odinėms rankinėms.
„Dabar turime dvi parduotuves – Vilniuje ir Panevėžyje. Čia – dar ir laboratoriją, kur telpa dvi siuvimo mašinos. Laboratorijomis Florencijoje vadinami maži fabrikai, – paaiškina. – Užsakymų dabar tiek daug, kad vienas nebespėju. Dirbu jau penkiasdešimt šešerius metus be atostogų.“
Meilė be oficialumų
Maurizio galėtų išpasakoti daugybę profesinių paslapčių ir žinių, kurias sukaupė per gyvenimą. Lygiai taip pat daug ir karštai kalba apie meilę – su savo gyvenimo drauge ir verslo partnere Živile Čiplyte Maurizio gyvena jau devynerius metus.
„Ne kartą siūliau Živilei tuoktis, bet ji vis atsisako. Nenori oficialių vestuvių, – atsidūsta. – Jai vestuvės atrodo nesvarbios, nes tikri santykiai turi būti paremti meile, o ne oficialiais dokumentais.“
Lietuvės vertina kokybę
Per kelias dešimtis gyvenimo Lietuvoje metų italas Maurizio sako tapęs daug ramesnis – anksčiau kur kas garsiau kalbėdavo ir gestikuliuodavo. Šiek tiek prisitaikė ir prie lietuviškų madų bei įpročių. Juo labiau, kad lietuvės kokybiškus kailinius ir odos drabužius bei aksesuarus labai vertina. Prieš kelerius metus į jo odinių drabužių ir galanterijos dirbinių parduotuvę Vilniuje užsukusi aktorė, psichologė Lina Bražinskaitė tapo ne tik miela kliente, bet ir kolekcijos veidu.
+9„Maurizio ir Živilė atkreipė dėmesį į vieną iš mano darbų – fotosesijoje, kuri buvo organizuota Italijoje, pristačiau „R-style“ drabužių kolekciją. Iš Maurizio ir Živilės sulaukiau daugybės komplimentų, kaip puikiai dera mano įvaizdžiai ir Italijos vaizdai bei peizažai. Jie iškart pamatė, kad labai tikčiau pristatyti jų odinių drabužių ir aksesuarų kolekciją. Natūralumas, tikrumas, kokybė – tai jie akcentuoja savo darbuose ir gyvenime. Natūralumas – taip pat viena svarbiausių ypatybių ir mano gyvenime, – pasakoja Lina. – Mane žavi ne tik italų skonis, bet ir jiems būdingas mados tendencijų pajautimas. Neįsivaizduoju pasaulio be Italijos, jos gamtos grožio, žmonių svetingumo ir šilumos. Manau, Italija yra jausmas, jį kaskart atrandu bendraudama ir su Maurizio.“