Italijoje knygą rašanti Gražina Kondratovičienė: „Pati išbridau iš giliausios duobės, tad pagalbos ranką tiesiu ir kitoms, gyvenime patyrusioms daug skausmo“

Gražina, sakote, kad neužtektų knygos, į kurios puslapius būtų galima perkelti jūsų gyvenimo istoriją. Patyrėte ir sunkių išgyvenimų?

Nors esu dar gana jauna, jau teko išgyventi labai daug. Bet nemalonius įvykius, skaudžias skyrybas, sunkų laikotarpį po jų norėčiau palikti praeityje. Verčiu naują gyvenimo puslapį ir išvykstu gyventi į Italiją. Ten jau pradėjau rašyti knygą moterims. Tai daryti paskatino draugės. Jei aš išsikapsčiau iš gilios duobės, gali pavyki visoms. Matau, kiek aplinkui yra nelaimingų dailiosios lyties atstovių. Vienos turi problemų šeimoje, kitos kenčia nuo menkavertiškumo komplekso, niekaip negali pamilti savęs. Kadangi pati uoliai mokiausi meilės sau, esu pasirengusi ir su kitomis pasidalyti sava patirtimi.

Žinote, kas moterims gali labiausiai padėti sunkiais gyvenimo etapais?

Pirmiausia žinau, kaip atpažinti pavojingus, agresyvius vyrus. Kažkada to nemokėjau, todėl daug kentėjau. Mokiausi psichologijos, streso valdymo technikų. Kadangi nesisekė kurti darnaus gyvenimo su savuoju, ieškojau pagalbos. Išgyvendama stresą nesąmoningai valgydavau, priaugau daug antsvorio. Tada dar labiau grimzdau į duobę. Moterys – jautresnės, emocionalesnės, tačiau ir labiau ieškančios pagalbos būdų. Sugebėjau atsitiesti, numečiau daugiau nei 20 kilogramų. Santuokoje pragyvenusi dvylika metų net priešui nelinkėčiau to, kas vyko mūsų šeimoje. Bet svarbiausia – neužstrigti patiriant sunkumus, o eiti į priekį.

Prieš porą metų užklupo ir sunki liga. Buvo net suplanuota operacija, tačiau, pakeitusi savo mąstymą, mitybą, gyvenimo būdą, atlikdama energines praktikas, sugebėjau įveikti sveikatos negalavimus. Gydytojai stebėjosi, nesuprasdami, kaip su liga susidorojau. Mano senelis buvo gyduolis – jis žmones gydė energiniais būdais ir žolelėmis. Gal iš jo paveldėjau norą gilintis į sveikos gyvensenos sritį.

Prievarta prieš save – baisiausias dalykas. Be to, būdamos pernelyg sau griežtos prarandame ir moterišką žavesį. O moteris turi spinduliuoti laimę, būti atsipalaidavusi ir žavinga. Kitiems kažką gero galime duoti tik pačios būdamos laimingos.

Kas jums labiausiai padėjo, kai buvo sunku?

Labiausiai atsigavau išvykusi į Italiją. Toje šalyje man akys atsivėrė, žingsnis po žingsnio mokiausi labiau mylėti save. Todėl knygą rašysiu ir išleisiu Italijoje. Bet ji bus skirta ir lietuvėms (šypsosi).

Mano šeiminis gyvenimas priminė melodramą, kurioje netrūko pačių įvairiausių emocijų. Buvau pavargusi nuo neharmoningų santykių, norėjau pailsėti, atgauti jėgas. Tad ilgai negalvodama paaukojau visas savo santaupas ir išvykau laimės ieškoti į saulėtą kraštą. Nesuklydau taip padariusi. Italijoje sutikau daugybę nuostabių žmonių. Dabar žinau, kad kiekvienas jų man padėjo atsitiesti. Iš kiekvieno pasiėmiau tai, ko man labiausiai reikėjo. Tad labai svarbu gyvenime neužsiskęsti, gebėti išgirsti kitų patarimus. Beje, anglų kalbos išmokau per aštuonis mėnesius, italų – per tris.

Anksčiau vykdėte socialinę veiklą asociacijoje AKV (aktyvūs, kūrybingi, veiklūs). Dar turite planų organizuoti švietėjiškus, sveikos gyvensenos renginius?

Dabar esu pristabdžiusi veiklą asociacijoje, tačiau planuoju ją atgaivinti – Toskanoje organizuosiu patirtines stovyklas moterims. Ir lietuvėms, ir italėms. Pagaliau atėjo laikas dirbti darbą, labiausiai atitinkantį mano pomėgius. Visada traukė menas, mada, mėgau bendrauti, padėti žmonėms. Su asociacija esame surengę ne vieną nemokamą renginį, stovyklą vaikams ir suaugusiesiems. Dabar su partnere steigiame mados namus, organizuosime terapines stovyklas moterims. Jose dailiosios lyties atstovės, padedamos specialistų, per mados terapiją keis savo gyvenimą. Su šios srities profesionalais persikūnys į skirtingus vaidmenis, jų laukia daug naujų išgyvenimų, todėl bus lengviau pažinti save, suprasti savo norus, poreikius.

Svarbiausias mano tikslas – padėti moterims atsitiesti po skaudžių išgyvenimų, vėl iš naujo pamilti save, patikėti, kad visos esame vertingos. O nemalonių patirčių turime kiekviena. Artimojo netektis, skyrybos, verslo bankrotas, smurtas šeimoje... Beje, pastaroji problema aktuali ne tik Lietuvoje. Italės taip pat patiria smurtą šeimoje. Tik ten tokios skaudžios istorijos labiau slepiamos, o įstatymai stipriau gina moterį. Tai viena iš priežasčių, kodėl italai taip ilgai vengia susituokti. Kita priežastis – prieš vesdami jie nori sukaupti materialų turtą, apsirūpinti finansiškai.

Sunkumai verčia tobulėti?

Be abejo, tik svarbu – mokėti išgyventi sunkius etapus. Po jų tampi stipresnis. Reikia mokytis iš tų pamokų, kad jos nesikartotų. Prie blogų dalykų prisirišti nereikia, bet savo istorijos pamiršti irgi nevalia. Skaudžiausius gyvenimo įvykius priėmiau kaip vertingas pamokas. O Italijos vyrai mane labai įkvėpė. Jie taip kovoja už patinkančią moterį! Lietuvoje to pasigendu.

Bendraudama su italais vėl pradėjau kvėpuoti pilna krūtine, supratau turinti be galo daug talentų, sulaukiau naujų verslo pasiūlymų. Galiausiai patikėjau, kad esu kūrybinga – mane net priėmė į Italijos meno mokyklą, į kurią suvažiuoja mokytis talentingi žmonės iš viso pasaulio. Tad suprantu, kaip svarbu yra bendrauti, dalytis patirtimi su kitais. Pamačiau, kad tiek daug artimų sielų yra visai šalia.

Kodėl naujai gyvenimo pradžiai pasirinkote būtent Italiją?

Jau seniai svajojau apie tai, kad norėčiau gyventi ten, kur šilta, kur daug saulės ir žmonės plačiai šypsosi. Pamenu, prieš aštuonerius metus nuvykusi į Kroatiją visomis savo ląstelėmis pajutau, kad noriu keltis į šiltesnius kraštus. Italijoje dažnai lankydavausi verslo reikalais. Šioje valstybėje sutikau artimą sielą. Jeigu ne dukra, jau seniau būčiau ten gyvenusi. Bet tąkart grįžau. Tačiau kai buvo ypač sunku Lietuvoje, vėl išvykau į Italiją atgauti jėgų. Pradėjau sportuoti, pakeičiau mitybą. Buvau sau labai griežta – net susidariau taisyklių sąrašą ir pasikabinau ant sienos, kad nepamirščiau, ko privalau atsisakyti.

Ko atsisakėte?

Daugybės produktų: kiaulienos, pusgaminių, miltinių, mielinių patiekalų, kepto ir riebaus maisto, saldumynų, rūkytų produktų... Atradau sveikatai naudingą maistą. Supratau, kad maistas – vaistas. Studijavau daug mitybos teorijų. Tačiau bendrų patarimų nėra. Dalijuosi tuo, kas man labiausiai padėjo, o moteris skatinu eksperimentuoti ir žiūrėti, kas labiausiai tinka joms.

Pastebėjau, kad Italijoje mažiau sergančių žmonių, visi daugiau rūpinasi sveikata. Dabar žinau, kad gerai fizinei ir emocinei sveikatai labai svarbūs keli dalykai: tinkamas sveikas maistas, pozityvūs žmonės aplinkui, labiausiai moterį atskleidžianti aplinka ir savirealizacija. Vien šie dalykai jau keičia mūsų gyvenimą.

Atsidūrusi Italijoje pasijutau kaip žuvis vandenyje – supratau, kad būtent čia ir yra ta tikroji, geriausiai mane atskleidžianti vieta. Mūsų gyvenime sutinkami žmonės taip pat labai svarbūs.

Ar paprasta iš esmės pakeisti savo gyvenimą?

Nėra paprasta. Ir keisti mitybą nelengva. Tačiau nereikia savęs sprausti į pernelyg griežtus rėmus ir neleisti sau nieko, kuo anksčiau mėgavomės. Kartą per mėnesį leidžiu sau paskanauti kažko labai gardaus, kad ir nelabai sveiko. Svarbu, kaip maitinamės kiekvieną dieną. Prievarta prieš save – baisiausias dalykas. Be to, būdamos pernelyg sau griežtos prarandame ir moterišką žavesį. O moteris turi spinduliuoti laimę, būti atsipalaidavusi ir žavinga. Kitiems kažką gero galime duoti tik pačios būdamos laimingos.

Kokios jums atrodo mūsų lietuvės?

Yra visokių, bet daugeliui stinga pasitikėjimo savimi. Gal nustebinsiu, bet yra ir nemažai nelaimingų, gyvenimu nusivylusių italių. Visgi ten tokių mažiau nei pas mus. Gal tai galima sieti su šiltesniu klimatu (šypsosi). Italės daugiau šypsosi, garsiau reiškia emocijas, todėl yra sveikesnės.

Nuo ko prasideda meilė sau?

Pirmas žingsnis – nebijoti kalbėtis su artimais žmonėmis. Kiekvienas turi rasti, su kuo pasidalyti skausmu. Nebūtina eiti pas psichologą – gali pagelbėti draugė, sesė, mama, teta... Kai išsikalbi, visada palengvėja. Bendravimas – keitimasis energija. Dar viena naudinga ir puikiai veikianti praktika – ant popieriaus lapo vienoje pusėje surašyti geras savo savybes, o kitoje – nepatinkančias. Tada – kiekvieną neigiamą savybę reikia suporuoti su teigiama, pavyzdžiui, „pikta“ su „džiugiai nusiteikusi“. Belieka įsivaizduoti, kad neigiamą savybę transformavome į teigiamą. Pabandykite – gal atrodo kaip žaidimas, bet veikia puikiai.

Jei jaučiatės prislėgta aplinkinių, mintimis perbėkite visus žmones, su kuriais bendraujate. Tada užduokite klausimą, kuris asmuo iš to sąrašo labiausiai skaudina, erzina. Nepykite ant jo, bet stenkitės su juo mažiau bendrauti. Mūsų artimiausioje aplinkoje yra žmonių, kurie siurbia energiją, yra prikaupę daug negatyvumo. Jeigu visiškai nebendrauti neturite galimybių, mokykitės atsiriboti nuo neigiamos informacijos, nesugerkite jos. Tai vadinama darbu su savimi.

Jei matote, kad jums vėl skambina neigiamai nusiteikęs žmogus, pasakykite jam, kad pokalbiui galite skirti minutę, daugiausia dvi. Per tiek laiko nespės jums išsakyti neigiamų dalykų. Moterims labai svarbu išmokti gyvenime pasakyti „Ne“. Tiek kolegoms, tiek patiems artimiausiems žmonėms.

Harmoningas yra tas žmogus, kuris jaučiasi laisvas, neveikiamas kitų nuomonės, patenkintas savimi. Mokykimės gerbti ir branginti tiek savo, tiek kito žmogaus laiką. Vertinga pabūti vienumoje, paanalizuoti savo gyvenimą. Kai išmoksime harmoningai būti su savimi, galėsime daugiau duoti ir pasauliui.