Itin atviras Ignas Krupavičius – apie benamiu tapusį tėvą ir kovą su buvusia žmona: „Turėjo įsikišti teismai“

Visgi tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ Ignas atviras kaip niekada – tiek bendrauti su sūnaus mama, tiek su savo tėvu jam buvo didelis iššūkis, kurį ne visada pavyko lengvai įveikti. Kalbėdamas su renginių ir paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku televizijos veidas atviravo, kaip jo mama mokė gerbti nuo alkoholio priklausomą tėvą, bet pagarbos pamokos jis pats nepajėgė pritaikyti besiskirdamas su buvusia žmona.

Nuo to nukentėjo ir santykis su sūnumi, kurį dabar Ignas stengiasi puoselėti ir stiprinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Teisę auginti sūnų teko išsikovoti teismais

Paklaustas, kaip sekasi būti tėvu, 13-metį paauglį auginantis Ignas pasinėrė į skaudžius prisiminimus.

„Kai patiri gyvenimiškas problemas, kalbu apie skyrybas, tu vaiką pradedi savintis. Čia kaip antklodę į save traukti. Aš jau nekalbu apie abiejų tėvų manipuliaciją, kas tikrai vyksta neprotingai skiriantis tėvams. Tuo metu tarsi vyksta keista kova, vaikas auga ir nemato, ką daug metų turėtų matyti. Aš jau nekalbu apie tai, kad, kai tėvai gyvena skyriumi, ne visi protingi tėvai elgiasi taip, kaip vaikui geriau. Jie turėtų bent jau nekalbėti blogai apie antrą pusę vaikui girdint“, – savo skyrybų klaidomis dalijosi pašnekovas.

Buvo etapas, kai sūnų I.Krupavičius matyti galėjo tik kas antrą savaitgalį. Lygią tėvystę Ignui teko išsikovoti teismu.

„Norėjosi eiti iki galo. Džiaugiuosi, kad teismas pripažino, kad vaikas turi teisę gyventi tiek pat su tėvu, tiek pat su motina – po savaitę. Kitu atveju su sūnumi būčiau turėjęs dar mažesnį ryšį. Skyrybų atveju, kai vaikas pabūna savaitę čia, savaitę kitur, nėra blogiausias variantas. Taip jis nemato, kaip tėvai pykstasi. Man tai reikėjo iškovoti, nes su buvusia žmona negalėjome susikalbėti ir turėjo įsikišti teismai. Labai svarbu, ką vienas apie kitą, net ir gyvendami atskirai, transliuoja tėvai. Ar aš kompensuosiu tą trejų metų laikotarpį? Tikrai ne. Bet kaip paaugliui turiu netrukdyti gyventi ir įsiklausyti, ką jis man nori pasakyti“, – sako iš naujo santykį su sūnumi kūręs ir I.Krupavičius.

Pamokos iš benamio duonos ragavusio tėčio

Pripažinęs, kad su buvusia žmona neturėjo abipusiai pagarbaus santykio probleminiame etape, Ignas prisiminė savo šeimą. Anot Igno, jo mama niekada nenuteikinėjo prieš priklausomybę nuo alkoholio turėjusį tėvą. Krupavičius sako jaučiantis, kad atliepimo ir dėmesio tėvui galėjo būti ir daugiau, bet buvo etapas, kai su juo tiesiog negalėdavo kalbėti – iš balso jausdavo, kad tėvas išgėręs ir tarsi užsiblokuodavo. Visgi būtent iš tėvo Ignas gavo svarbias gyvenimo pamokas ir platų požiūrį į pasaulį.

„Mama nesmerkė tėčio, parodė, kad tėvą reikia gerbti, aš jam dabar dėkingas, kad jis man parodė pasaulį. Mano tėvas buvo pirmosios migrantų bangos nelegalus migrantas, jis į Jungtinę Karalystę buvo atvažiavęs su nelegaliais dokumentais. Mano tėvas buvo benamis Londone, gyvenęs gatvėje ant kartonų, kol sulaukė pagalbos iš stačiatikių bažnyčios ir įsikūrė. Būtent pas tėtį aš važiavau būdamas 19-kos metų. Mes gyvenome kartu, miegodavome vienoje lovoje. Aš neva mokiausi anglų kalbos ir šalia dirbau įvairius darbelius“, – „Kamantinėjimuose“ atviravo I.Krupavičius.

Būtent ši patirtis, anot pašnekovo, ir lėmė susidomėjimą kitomis kultūromis, kelionėmis ir plėtė pasaulio pažinimo ribas.

Kariuomenėje gimė meilė Tėvynei

Vyras prisimena ir kariuomenės etapą, kur turėjo išmokti, kas yra subordinacija. Pakankamai vėlai kariu savanoriu tapęs vyras prisipažįsta – į kariuomenę nuginė problemos: „Aš į kariuomenę pabėgau dėl asmeninių, egoistinių priežasčių. Tuo metu nebuvo, kad mane tėvynė pašaukė. Buvau pavargęs nuo darbo, buvau po skyrybų. Tikroji meilė tėvynei užgimė ten, giedant himną, nusiraminus. Kartu tai padėjo lengviau įveikti asmenines problemas, kurios nebuvo tokios jau didelės. Labiausiai su savimi susitvarkyti padėjo grupinė terapija, kurią lankiau su kitais, skyrybas išgyvenančiais tėvais.“

Pasak I.Krupavičiaus, sunkiausia kariuomenėje buvo paklusti ir suprasti sistemą, o sykį teko ir aiškintis vadovybei.

Jis neslepia – tai, kas dabar vyksta Lietuvoje kelia susirūpinimą: „Mes esame skirtingi ir tikrai susinaikinsime, jei nepradėsime bendrauti, kad ir kaip būtų sudėtinga.“

Anot I.Krupavičiaus, šaliai trūksta vienytojo ir tų, kurie valdžioje suprastų, ką daro.

„Laukia ilgas serpantininis takas, kad išlaikytume laisvę. Lietuva vėl su stipriomis žaizdomis“, – reziumuoja televizijos veidas.

Anot pašnekovo, šiuo geopolitiškai įtemptu laiku neramumai šalies viduje skaldo.

„Mažiausiai prie ko reikėjo lįsti yra žurnalistai ir žiniasklaidos laisvė. Mes pasaulyje, bent jau kol kas, esame vieni lyderių, kur žiniasklaidos nepriklausomumas garantuojamas. Tad prie žiniasklaidos ir žurnalistų valdžia išvis neturėjo lįsti“, – sako žinomas vyras, skatinantis nevengti kalbėtis su tais, kurie nėra iš įprasto bendravimo rato.

„Mes sėdime burbule, dideliuose miestuose, nerimaujame, kad blogai gyvename ir nerandame laiko pabendrauti su gyvenančiais regionuose. Iš kai kurių po regionus važiuojančių politikų žmonės dažnai gauna propagandą ir dezinformaciją ir to nesupranta. Mes turėtume dažniau nuvažiuoti į regionus ir pabendrauti su tais žmonėmis“, – ragina I.Krupavičius, pats rašantis politikams asmenines žinutes ir raginantis spręsti neramumus šalyje iššaukusias problemas.

Visą A.Kamantausko ir I.Krupavičiaus pokalbį galite žiūrėti čia:

Fotogalerija: