Įvertinkite: Girmantė Vaitkutė pristato dainą „Ten“ ir su virpuliu laukia naujo kūrybos etapo

Nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyksiantis albumo pristatymo koncertas, dainininkės atstovų teigimu, bus stiprus ir įsimintinas muzikinis reginys. „Kai aš garsiai ištariu koncerto vietos pavadinimą, iškart susigūžiu, – juokiasi atlikėja. – Juk Operos ir baleto teatro salė dvigubai didesnė už Kotrynos bažnyčią, kur iki šiol koncertavau. Todėl mane šiuo metu valdo emocijų mišinys: man baisu, bet ir labai smagu. Ir įdomu! Laukiu šio koncerto su virpuliu.“ Kadaise patikėjęs Girmante kaip soliste jos vadybininkas Romas Michailovskis ir šįkart neslepia ambicijų surinkti 984 žmones talpinančią salę.

Girmante, gruodžio 20 dieną publiką pirmą kartą kviesit paklausyti tavo kūrybos. Ar nebijai žiūrovų, pamilusių garsių dainininkių kūrinius atliekančią Girmantę, reakcijos?

Gal giliai širdy ir jaudinuosi. Tačiau, kai pavasarį su „Meeting Adele“ koncertais važinėjome po Lietuvą ir publikai pranešdavau, kad žiemą išleisiu albumą, ovacijos ir džiaugsmingos reakcijos man leido suprasti, kad žmonės ateis. Nors man tikrai baisu, bet manau, kad tai žmogiškas jaudulys. Juk laukia visiškai naujas žingsnis. Bet čia vėl prisimenu savo klausytojų žodžius: „Į tavo koncertus mes einame ne todėl, kad ką nors perdainuoji, o todėl, kad tu dainuoji“. Manau, čia yra esmė ir esu dėl to labai laiminga.

Tu palengva išsineri iš svetimų dainų atlikėjos odos, kinta tavo išvaizda, pristatote naują fotosesiją, kurtą bendradarbiaujant su Londone dirbančiu Roku Daruliu, greitai turėsi pirmąjį albumą – ar galima sakyti, kad šiuo metu užgimsta nauja Girmantė?

Mano pasikeitusi išvaizda nėra tiesiogiai susijusi su artėjančiais įvykiais. Nėra taip, kad galvojau „dabar aš pristatysiu albumą, todėl turiu suliesėti dviem dydžiais“. Aš manau, kad ne tai svarbu. Svarbiausia, kaip aš jaučiuosi. O jaučiuosi įeinanti į naują etapą, bet nepasakyčiau, kad gimsta nauja Girmantė – „aš“ visą laiką buvau „aš“. Kad dainavau kitų kūrinius, nereiškia, kad sakiau netiesą. Juk net dainuodama svetimą kūrybą ją „perleisdavau“ per save, savaip sudėliodavau taškus. Tad vis tik galvoju, kad net tose ne mano dainose buvo daug manęs. O naujas įvaizdis tiesiog susijęs su augimu.

Ar prisimeni, kaip pradėjo vystytis naujo, tavo pirmojo, albumo sumanymas?

Praeitais metais su vadybininku dėliodamiesi ateities planus nusprendėme, kad to reikėtų. Tai tiesiog buvo logiškas žingsnis. Nesinorėjo visą gyvenimą likti žmogumi, perdainuojančiu kitų kūrinius. Nesakau, kad tai yra blogai – nes tai puikus būdas mokytis, bet ateina laikas, kai iš vieno etapo pasiimi viską, ką gali, ir turi judėti toliau. Taip nutarę, pradėjome dairytis, su kuo bendradarbiauti. Nes albumas bus jungtinių pajėgų, dėl ko aš labai džiaugiuosi – man teks dainuoti kūrinius, parašytus galvojant būtent apie mane. Yra net žmonių, kurie pasiklausė, koks mano diapazonas ir panašiai (juokiasi).

Kodėl toks albumo pavadinimas – „Mood“?

Lietuviškai tai reikštų „nuotaika“. Kadangi kūriniai jame bus vis kitokie, perteikiantys emocijas, kurias skirtingi žmonės priims nevienodai, todėl ir pavadinimas toks. Jau ir pirmasis kūrinys, kurį pristatome, vieniems pasirodys liūdnas, kitiems – viltingas, tretiems jis galbūt atrodys ramus. Visi muziką jaučia pagal savo patirtis, pasaulėžiūrą, todėl būna sunku jausmą įvardinti apibendrintai. Bet albumas bus labai gyvas: su gyvais instrumentais, gražiom aranžuotėm ir, svarbiausia, įvairiom nuotaikom.

O kaip tau sekasi rašyti dainas? Juk tai tau irgi nauja.

Šiuo klausimu esu keistas žmogus. Paprastai esu pakankamai linksma, mano žvilgsnis į pasaulį toks realistiškai optimistiškas. Tačiau – kai ateina laikas rašyti – iškart „nusigrybauju“ į kažkokias nostalgijas, liūdesius ir meilės kančias. Dažniausiai tekstus įkvepia emocija, prisiminimas, noras. Būna, kad užsisvajoju, kaip galėtų būti, ir taip gimsta žodžiai. Jausmai smegenyse sužadina teksto centrą (kvatojasi).

Šiandien klausytojams įteikiat pirmą dovaną iš būsimo albumo. Papasakok apie tą kūrinį.

Daina vadinasi „Ten“, pati esu parašiusi kūrinio tekstą ir melodiją, o aranžuotė ir harmoniniai sprendimai – Mariaus Leskausko. Kūrinio tekstas irgi atsirado iš emocijos, iš svajonės „kaip būtų gera“: kur yra tokia erdvė, kada, kodėl, su kuo ir kaip. Visi dainą supras savaip. Arba kaip realų sugrįžimą į kokią nors erdvę, arbą sugrįžimą svajonėse, užuovėją mintyse.  

Albume bendradarbiaujate su kompozitoriais Kipru Mašanausku, Mariumi Leskausku, Vytautu Bikumi. Koncerto metu greičiausiai pasirodysi su atlikėjais Merūnu Vitulskiu, Jeronimu Miliumi, Vaidu Baumila. Ar vyriška aplinka geriau atskleidžia Girmantės muzikinį charakterį?

Ne, tiesiog taip sutampa, tikrai ne dėl to, kad rinkomės būtent vyrišką kompaniją. Tiesiog sprendėme, su kuo būtų smagu padainuoti, su kuo labiau sutampa muzikinis stilius, su kuo jau esame bendradarbiavę.

Kas dar, be albumo pristatymo, tavęs laukia artimiausiu metu?

Kitais metais turiu pabaigti dvejas magistro studijas (džiazo vokalo ir muzikos pedagogikos – aut. past.), nes dėl projektų buvau išėjusi akademinių atostogų.

Oho, tai laukia visapusiškai rimti metai!

Taip, tačiau nei aš pirma, nei paskutinė, kurios panašūs dalykai laukia. Tiesiog kažkaip jaučiu, kad viskas bus gerai, su ta nuojauta ir gyvenu.