Vieniems jis buvo žmogus, netyčia pravėręs tautų kalėjimo duris. Kitiems – „didžiosios“ Sovietų Sąjungos griovėjas. Vienintelis SSRS prezidentas Michailas GORBAČIOVAS (1931–2022) buvo svarus įnagis istorijos rankose.
Mes – Baltijos šalys – sugebėjome juo pasinaudoti, nors sumokėjome savo kainą. Kitiems – taip pat mokėjusiems Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai – pavyko mažiau. Reikia tikėtis, kad istorija, žmonijos atmintis ar bent Apvaizda pateiks pirmajam ir paskutiniam nebesančios valstybės prezidentui sąskaitą ir už Krymo aneksijos palaikymą 2014 metais, ir už mūsų 1991-ųjų sausį, ir už žudynes tuometinėje Almatoje, Tbilisyje, Baku. Ir už ilgai slėptą Černobylio avariją. Ir už referendumą dėl SSRS išsaugojimo. Ir už politinę išperą – Nepriklausomų valstybių sandraugą.