Garbės konsulo pareigos – tokios, kurios visiškai „neapsimoka“: išlaidos, susijusios su šiuo darbu, – paties konsulo rūpestis, už daug ką jis moka iš savo kišenės. Ar tas rūpestis – dėl garbės? Į šį klausimą atsakė Izraelio garbės konsulas Lietuvoje Vladas BUMELIS (68), kuris, kaip ir jo kolegos, didžiuojasi bei džiaugiasi suteikta galimybe atausti savąjį gyvenimą sodriomis kitos šalies gijomis.
Biotechnologijų įmonės „Biotechpharma“ vadovas profesorius Vladas BUMELIS (68) jau buvo užtikrintai įkėlęs koją į Izraelį, nes dešimtmetį dirbo šios šalies farmacijos kompanijoje „Teva“, kai 2010 m. jam buvo pasiūlyta eiti garbės konsulo pareigas.
„Izraelyje esu buvęs gal kelis šimtus kartų, suprantu tą šalį ir jos žmones. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl man buvo pasiūlyta tapti konsulu, – sakė Vladas Bumelis. – Dar viena priežastis – nuo 2004 m., kai „Sicor Biotech“ tapo Izraelio kompanija, Lietuvoje nebuvo daug žmonių, susijusių su šios šalies pramone. O svarbiausia – nebuvo ir ambasados, ji Lietuvoje įkurta prieš kelerius metus“.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5000 žydų. Pasak Vlado Bumelio, XIX a.Lietuvoje dažname miestelyje 70 procentų gyventojų sudarė žydai, kaip ir jo gimtojoje Kretingoje.
Ką jūs turite nuveikti kaip Izraelio garbės konsulas Lietuvoje?
Padedu vystyti abiejų šalių santykius visose srityse – kultūrinėje, verslo, pramonės, mokslo. Rūpi ir tiesiog žmonių tarpusavio santykiai. Man regis, dabar gražūs Lietuvos ir Izraelio ryšiai, nors abiejų tautų istorijoje buvo gerų ir negerų dalykų. Štai pagerbiant holokausto aukas, Molėtuose niekam niekas neliepė eiti nuo miestelio centro iki tragedijos vietos, tačiau susirinko minios žmonių. Man regis, šiandien Lietuva būtų pasiekusi dar daugiau, jei žydai nebūtų išžudyti.
Kaip jūs paaiškintumėte žydų tautos unikalumą – tiek daug Nobelio premijų laureatų, mokslininkų, o ir šiaip žydas visuomet siejamas su puikiu verslumu?
Mėgstu Izraelio žmones – jie niekada nenusimena, jei pralaimi – keliasi ir juda toliau. Abejoju, ar išvardyti nuopelnai – dėka genetikos, visi turime tuos pačius genus. Taip susiklostė, kad žydų tautai niekas nieko nedavė veltui, jiems reikėjo už save kovoti. Be to, suprato, kad per protą, o ne per jėgą galima ką nors nuveikti.
Tai štai tas kodas persmelkęs visą Izraelio visuomenę bei kiekvieną šeimą. Žydas vaikui nepasakys, kaip pas mus Žemaitijoje „tu dorns“ (žemaitiškai). Net jei vaikas gavo prastesnį pažymį, girs vaiką, sakys, koks jis puikus, žavus ir yra protingiausias. O kur riba tarp skatinimo ir pavojaus išlepinti – žydai tą puikiai jaučia. Jei sakai daug kartų žmogui, kad jis protingas, tai jis tikrai stiebsis į viršų, tai toks evoliucinis charakterio formavimas. Tik per meilę ko nors gali pasiekti. Izraelyje tas pojūtis stiprus – didelis dėmesys skiriamas šeimai, net ir ne itin tikintys laikosi šabo vakarienės tradicijos, kai šeima gali pabūti vieni su kitais, pasikalbėti. Visa tai labai padeda žmonėms gerbti vienas kitą, o ne kovoti.
Lietuva – tai ne šalis kur lietūs lyja – tai aukštųjų technologijų šalis, juk ji puikiai vysto biologines, informacines, lazerių technologijas.
Mano draugas Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas sako niekaip nesuprantąs, kodėl lietuviai tokie pavydūs – tarsi genetiškai užkoduota. Sakau, kad žydams tas jausmas irgi nesvetimas, tačiau jų religijoje parašyta, kad negalima pavydėti. 90 proc. žydų laikosi tradicijų, o judaizmo religinių, etinių ir teisės įstatymų rinkinys Talmudas, sakyčiau, yra ne religinė, o tiesiog gyvenimo knyga. Pas mus, Lietuvoje, Biblija tarsi tik proginė knyga, Talmude surašyta tai, kas kasdien padeda žmogui būti geresniam. Aš skaitau abi knygas, nes ten yra gražių dalykų, kuriuos pamirštame vertinti.
Ką galėtumėte iš tų knygų mums priminti?
Visai lietuvių tautai norėčiau priminti, kad reikėtų vienas kitą gerbti. Mes, lietuviai, mėgstame saviplaką, daug kalbame apie tai, kokie esame maži, neišsivystę, kaip nieko negalime. Norėčiau priminti, kad pakeltume galvas – lietuviai didi tauta, turi puikią istoriją ir, kaip ir žydai, turėtų didžiuotis savo tauta bei valstybe. Neseniai vienam prancūzų verslininkui aprodžiau mūsų įmonę – jis buvo labai nustebęs, kad Lietuvoje yra tokių aukšto lygio technologijų. Nors dirba Lietuvoje kurį laiką, nebuvo apie tai girdėjęs. Tai prastos komunikacijos rezultatas, juk dažniausiai girdime, kokie lietuviai blogi, kokie prasti universitetai.
Tai kokiais žodžiais pagal Vladą Bumelį reikėtų apibūdinti Lietuvą?
Kai sakome Šveicarija, galvoje iškyla bankai, tikslūs laikrodžiai, aukštas medicinos lygmuo. O Lietuva – tai ne šalis kur lietūs lyja – tai aukštųjų technologijų šalis, juk ji puikiai vysto biologines, informacines, lazerių technologijas. Mano sritis – biotechnologija. XX amžius buvo fizikos, o dabar stojo biologijos amžius. Praėjusiame amžiuje žmonės suprato visą genomą, iššifravo ląstelę, iš ko mes sudaryti. Ši revoliucija veda toliau į milžiniškus atradimus, kuriais kaip tik dabar užsiimu. Ir tai ne tik medicina, bet ir, pavyzdžiui, žemės ūkis – jis taip pat bioekonomikos dalis.
Kokių turite planų kaip konsulas ir norite įgyvendinti?
Su Žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky jau aptarėme, kad norėtume surasti Žemaitijoje dar ne visiškai sunaikintą sinagogą ir, ją restauravus, įkurti žydų kultūros centrą. Taip, aš žemaitis, nes gimiau ir augau Kretingoje ir man atrodo, kad daugelis žemaičių turi žydiško charakterio bruožų. Man norisi puoselėti ir etnines žemaitiškas tradicijas, o patys žemaičiai negalvotų, kad yra prastesni už aukštaičius ar dzūkus. Iki šiol stebiuosi, kad, pavyzdžiui, žemaičių kastinys yra nepatentuotas.
Dar labai noriu atgaivinti Izraelio prekybos rūmų veiklą. Pats juos įkūriau, veikla buvo sulėtėjusi, o dabar noriu visa tai vėl užkurti. Izraelį domina ne tik mūsų aukštos technologijos, bet ir mūsų pieno, mėsos pramonė, yra apribojimų dėl košerinio maisto, tačiau tą galima nesunkiai sutvarkyti.
Jau sudaryti kontraktai su keliais gyvybės mokslų institutais Izraelyje – jie gali būti naudingi Lietuvai, nes padėtų mokslinius tyrimus greičiau pervesti į technologijas. Izraelis šioje srityje itin stiprus.
Kas jums įdomiausia Izraelyje kaip keliautojui?
Ruošiantis į Izraelį pirmiausia siūlyčiau paskaityti Bibliją. Kai pirmą kartą nuvykau į Jeruzalę, ėjau Kristaus vietomis, kur jis gimė, augo, bendravo su žmonėmis, buvo nukryžiuotas ir prisikėlė – patyriau šoką. Iki tol skaitant Bibliją visa tai atrodė tolima, neįtikima, tarsi kokia pasaka. Kai esi tose šventose vietose, Biblija tampa kūnu, patiki skaitytais pasakojimais, susimąstai apie Dievą.
Aš kaip chemikas ir biotechnologas stebiuosi, kad ląstelė yra toks sudėtingas darinys ir abejoju, ar tai įvyko tik evoliucijos būdu. Kažkas turėjo padėti (juokiasi). Tikrai mane stebina, kad iš kelių elementų – deguonies, fosforo, azoto ir anglies – sukurta tokia sudėtinga kompleksinė sistema.
Tai štai šventomis vietomis einant jums bus ir kelionės Top5 ir Top10 (juokiasi).
Žavinga Negyvoji jūra – tikrai daro įspūdį, kad gulėdamas vandenyje gali knygą skaityti. Man patinka Galilėjos arba dar vadinamas Kinereto ežeras.
Pabūkite kibuce, žemės ūkiu užsiimančioje bendruomenėje, kur žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė. Pajusite bendruomeninio gyvenimo žavesį, kurį sunku kur nors kitur aptikti.
Dar šaunus miestas yra Tel Avivas – gyvas kaip Niujorkas. Kai turiu laiko, mėgstu nueiti į paplūdimį, restoraną „Monterey“ – ten man patinka ir atmosfera, ir maistas.
