J. Didžiulis ir E. Jennings muziką iš namų perkelia į kiemus: „Šiuo metu esame tarsi emocijų terapeutai“
Pandemijos laikotarpiu Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennings šeima pasižymėjo itin aktyvia kūrybine veikla: atlikėjai kartu su vaikais nuo pat pirmų dienų iš savo namų dalijosi muzika ir gera nuotaika. Tačiau šįkart J. Didžiulis ir E. Jennings savo muzika dalinsis ne iš namų, o iš kiemų.
Jurgis Didžiulis kartu su Erica Jennings jungiasi prie projekto „Kultūra į kiemus“ iniciatyvos ir balandžio 28 d. pasirodys Kauno gyventojų daugiabučių kiemuose.
„Šiuo sunkiu laikotarpiu svarbu nenuleisti rankų, būtent šis projektas ir yra to pavyzdys. Manau, tai yra puikus būdas skleisti geras emocijas ir atnešti kultūrą į žmonių namus", – apie projekto „Kultūra į kiemus“ iniciatyvą sako Jurgis Didžiulis.
Karantino laikotarpiu kartu su šeima esate vieni aktyviausių atlikėjų, kurie dalinasi kūryba. Tai labiau išsigelbėjimas ir siekis laiką leisti prasmingai, ar noras džiuginti ir neapleisti klausytojų bei žiūrovų?
Geriausia nauda yra dviguba: kai ji ne tik sau, bet dar ir kitiems. Menas tenkina dvasinius poreikius. Kultūrinis darbas yra galinga priemonė gerinti žmonių psichologinę sveikatą. Tačiau tas darbas yra terapija ir patiems kūrėjams. Geri menininkai paveikia ir kelia žmonių sąmoningumą, užmezga emocinį dialogą, suteikia bendrumo jausmą, ryšį ir prasmę. Muzika nėra garsai, tai labiau emocinė „paslauga“ klausytojams garso pavidalu. Kai žmonėms sunku, jiems reikia muzikos, tačiau muzika kaip ir vaistas turi būti tinkama. Neišvengiamai menas ir jo formos turi atsižvelgti ir į dabartines aplinkybes. Mūsų muzika nebėra „business as usual”. Ne tik galimybės pasikeitusios, bet ir realybė – rūpesčiai, baimės, nerimas. Mūsų tikslas ne kažką parduoti, o būti kartu ir bandyti suteikti tai, ko reikia ne tik kitiems, bet ir mums, atlikėjams.
Kokius vidinius pokyčius pastebėjote namuose, kai į kūrybą įsitraukė visa šeima?
Pas vaikus atsirado daugiau drąsos ir plastiškumo. Dažniau dainuoja namuose, yra daugiau laisvės ir kūrybinio tekėjimo. Svarbiausia tai, kad tai yra prasmingas būdas leisti laiką kartu. Tačiau nereikia slėpti, kad tai yra ir darbas, o ne vien linksmybės. Muzikuojant kaip ir sportuojant, medituojant ar lavinant protą tenka ir pasikankinti, vardan pažangos ir tobulėjimo. Sunkiausia yra balansuoti malonumą su disciplina, todėl to ir mokomės – truputį prisiversti, kad gauti daugiau malonumo. Kai rezultato pasitenkinimas pelnytas, jis visada tampa malonesnis.
Karantino laikotarpiu namuose didžiąją laiko dalį skiriate kūrybai?
Kaip niekada aišku, kad laikas šiaip sau neatsiranda, jį reikia skirti ir gerbti. Būtent dėl šios priežasties karantino metu mūsų dienos gan griežtai sustyguotos, o valandos tiksliai paskirstytos. Muzikavimas atsirado tik dėl to, kad tikslingai skyrėme tam laiko. Pirminis planas buvo skirti dvi valandas per dieną, tačiau turiu pripažinti, kad ne visada pavyksta.
Jūsų nuomone, koks yra muzikos ir meno reikšmingumas žmonėms pandemijos laikotarpiu?
Kiekvienas iš mūsų turi galią paveikti aplinkinių emocijas – suteikti džiaugsmą, šilumą, saugumo jausmą. Suprasti, kad mūsų jausmai yra užkrečiami – vienas pagrindinių emocines higienos aspektų. O mes muzikantai, savo ruoštu esame „emocijų terapeutai”. Geras menas yra tas, kuris paveikia emocijas ir mintis. Tačiau menas yra tik priemonė, todėl bet kas gali užtikrinti savo emocinio lauko sanitarinę būklę komplimentais, šypsenomis, dosnumu ir nuoširdumu. Tai yra empatijos esmė – suvokti, kad mes nesame „atskiri".
Dalyvausite „Kultūra į kiemus“ projekte ir kartu su žmona Erica Jennings pasirodysite daugiabučių kiemuose. Naujas pasirodymo formatas – iššūkis, ar visgi tai priimate su dideliu malonumu?
Man patinka tokie iššūkiai. Tai, kaip mes priimame iššūkius, lemia mūsų sėkmę. Jeigu priimsime juos kaip galimybę ar progą išmokti, galime gauti naudos. Priimti iššūkius su malonumu būtina, ypatingai šiuo atveju, kai norisi išbandyti naujus formatus. Taigi, tiek į pasirodymą „Kultūra į kiemus“ projekte, tiek į šį laikotarpį žiūriu kaip į galimybę išbandyti naujus dalykus, galbūt atsikratyti senais formatais ir paradigmomis.
Kokią žinutę savo kūryba šiuo sunkiu laikotarpiu norite ištransliuoti klausytojams ir žiūrovams?
Svarbiausia žinutė šiuo metu yra bendrumo ir ryšio svarba. Manau, kaip niekada pasidarė aišku, koks reikalingas yra žmogiškas ryšis bei kontaktas. Mūsų santvarkoje taip įprasta – mes nemokame vertinti to, ko netrūksta. Nesuprantame vandens vertės tol, kol nesame ištroškę, nevertiname artimųjų tol, kol jų netenkame. Tai yra pagrindinė mano žinutė: žmonės yra gyvybiškai reikalingi žmonėms.