Jackie Collins: pikantiškų istorijų metraštininkė

Naujausios žinios iš Holivudo miegamųjų, glamūriniai vakarėliai, seksas prabangiuose limuzinuose, intrigos milijonus JAV dolerių kainuojančiose turtuolių vilose, mafijos kerštas...

Tuo metu, kai bulvarinė spauda dar nebuvo tokia landi, o televizija nerodė visas privatumo ribas peržengiančių realybės šou ar bent jau serialų „Nusivylusios namų šeimininkės“ ir „Tikrosios Beverli Hilso namų šeimininkės“, gaivališki, aistra purslojantys Jackie romanai buvo kone vienintelė galimybė pro rakto skylutę pažvelgti į ekscentriško turtuolių ir garsenybių gyvenimo užkulisius. Ir ką nors sužinoti apie seksą.

Na ir kas, kad literatūros kritikai jos kūrinius vadino vulgaria rašliava, sukurpta pagal tą pačią formulę ir prikaišiota pigių dulkinimosi scenų, o vos keletą pirmosios knygos „Pasaulis pilnas vedusių vyrų“ (1968 m.) puslapių įveikęs rašytojos gimdytojas, teatro aktorių ir muzikantų agentas Josephas Collinsas autobiografijoje rašė: „Jos rašymo stilius man per stiprus. Tikrai nesu drovus – priešingai, storaodis, kurį gana sunku šokiruoti, bet skaityti tai, ką dukra rašo apie seksą ir dar taip vulgariai, būtų labai nejauku kiekvienam tėvui.“

Jos knygos išverstos į daugiau nei 40 kalbų ir parduotos pusės milijardo egzempliorių tiražu.

Skaitytojai (ypač skaitytojos) Jackie Collins kūrinius pirko ir su malonumu krimto oro uostuose, traukiniuose, paplūdimiuose ar namie pasislėpę po antklode. Ne vienas romanas virto filmu ar serialu. Iš viso jos knygos išverstos į daugiau nei 40 kalbų ir parduotos pusės milijardo egzempliorių tiražu. Beje, minėtas debiutinis romanas Australijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje buvo pavadintas pasibjaurėtinu ir uždraustas. Vos jį pavarčiusi, romantiškų meilės romanų rašytoja Barbara Cartland rėžė, kad drįsdama išleisti tokį šlamštą Jackie tapo „atsakinga už visus Anglijos iškrypėlius“ („Oi, ačiū!“ – nuoširdžiai už komplimentą padėkojo pati kaltininkė). 

Ne viena įžymybė naujų Jackie Collins knygų laukdavo drebančia širdimi, bijodama, ar neaptiks ten savo pikantiško portreto. Ne be reikalo kalbėta, neva visi jos herojai turi prototipus. Tarkim, aktorius Rogeris Moore’as yra pajuokavęs, kad 1983-iaisiais išėjus knygai „Holivudo žmonos“ labai bijojo „rasti kokį nesimpatišką veikėją, panašų į save“. Esą niekas kitas nežinojo tiek Holivudo seksualinio gyvenimo paslapčių kaip Jackie. Pati rašytoja šaipydavosi: „Jei manote, kad mano kūrinių veikėjai per daug ištvirkę ar sugedę, patikėkite: realybė kartais būna dar žiauresnė.“

Prieš keletą metų jos knygas mėgino lyginti su didžiulės sėkmės sulaukusia tautietės E.L.James erotine trilogija „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Niekada apie seksą nei rašyti, nei kalbėti nesidrovėjusi Jackie Collins tuoj pat pastebėjo esminį skirtumą: „Mano herojės – stiprios moterys. Jos spardo subines kitiems, todėl tikrai neleistų, kad kas nors spardytų jas.“ 

Uniforma nuplaukia upe

Kurti istorijas Jackie pradėjo sulaukusi vos devynerių. Nuo mažens buvo stebėtoja, mėgo skaityti, mokėjo klausyti ir drąsiai liejo fantazijas popieriuje. Jai visai nerūpėjo, ar tie lapai paskui keliaus į šiukšlių dėžę, ar į klasės draugių kuprines. Juk ne vieną nešvankų pasakojimą, kurį nugirdo slapta klausydamasi tėvo ir jo sugėrovų pokalbių, paskui už centus pardavė bendramoksliams...

Jackie Collins niekada neslėpė, kad buvo labai išdykusi mergaitė ir paauglystėje tikrai nepanėšėjo į būsimą prabangią moterį. „Išbalusi, nelaiminga, apsileidusi, nevalyva, pajuodusiais nuo rūkymo dantimis, neplautais, net nešukuotais ir nutįsusiais plaukais“, – apibūdino buvusią klasės draugę viena iš bendramokslių. „Keikiausi kaip vežikas, atsikirtinėjau net mokytojoms ir kartais visai nekontroliavau savęs. Žodžiu, tikrai nebuvau viena tų kvailų idiočių, nežinančių, kas yra tikrasis gyvenimas. Laimei, turėjau keleriais metais vyresnę draugę, kuri mane išmokė gerokai įdomesnių dalykų nei nukvakę pedagogai“, – portretą papildė pati rašytoja.

Už tai, kad nesimokė, praleidinėjo pamokas ir net rūkė, penkiolikmetė Jackie buvo pašalinta iš „Francis Holland School“. Dėl to nė kiek nenuliūdo, o uniformą tiesiog išmetė į upę. „Buvo taip gera matyti ją plaukiant tolyn! Šio virpuliukus keliančio jausmo nepamiršau dar ilgai“, – jau po daugybės metų kikeno pati. Tiesa, tapusi rašytoja šiek tiek varžėsi (o tai darydavo itin retai...) dėl šio fakto. Ir net prisipažino karalienei Elizabeth II, prieš keletą metų apdovanojusiai ją 4-ojo laipsnio ordinu už nuopelnus Britanijai.

Kalbėdama apie savo audringą paauglystę Jackie Collins neabejojo – taip ji elgėsi ir todėl, kad šeimoje jautėsi niekam nereikalinga.

Kalbėdama apie savo audringą paauglystę Jackie Collins neabejojo – taip ji elgėsi ir todėl, kad šeimoje jautėsi niekam nereikalinga: „Mano tėvas buvo šovinistas. Kaip ir dauguma bičiulių ar amžininkų, į moteris jis žvelgė šiek tiek iš aukšto. Mama (šokėja Elsa Bessant) buvo nuostabi, bet tiesiog pakluso jo valiai. Pasaulį išvydus pirmagimei Joan, tėvas jautėsi laimingas sulaukęs gražios mergaitės, tačiau paskui tikėjosi sūnaus. Jo dėmesiu džiaugiausi neilgai, nes gimus Billui jie manęs nebepastebėdavo. Niekada nedariau namų darbų. Nesiprausiau. Praleidinėjau pamokas. Mane prisiminė tik tada, kai buvau išmesta iš mokyklos. Ačiū jiems bent už tai, kad suteikė galimybę pasirinkti: paauglių pataisos namai arba Holivudas. Savaime aišku, pasirinkau Holivudą, kur tuo metu jau gyveno sesuo – karjeros laiptais kylanti aktorė Joan Collins.“ 

„Vyrai kalbasi su mano biustu“

Iš pradžių Jackie atrodė, kad tapti savai Holivude tikrai nebus sunku. Juk nestokojo nei žavesio (ilgainiui bjaurusis ančiukas išaugo į tikrą gulbę), nei iškalbos, juolab galėjo naudotis Joan ryšiais. Tačiau niekas neskubėjo Joan sesei siūlyti rimtų vaidmenų, o vyrams terūpėjo ją nusitempti į lovą. Pati mėgo pasakoti, kaip vos apšilusi kojas pramogų kalvėje suviliojo aktorių Marloną Brando. „Jis žvelgė tiesiai man į krūtis (vyrai dažnai kalbėdavosi ne su manimi, o su mano biustu) ir pasakė: „Turi puikų kūną, mažyle.“ Aš tai žinojau – buvau girdėjusi jau ne kartą. Toliau viskas vyko kaip knygose...“ – pasakojo rašytoja. Tiesa, nors teigė, kad tuo metu jai buvo penkiolika, jam – 29-eri, biografai neabejoja, kad šį amžių Jackie bent metais sumažino...

Brando nebuvo tarp tų penkių vyrų, kuriuos ji esą tikrai mylėjo. Kaip, turbūt, ir jos pirmojo sutuoktinio – turtingo verslininko Wallace’o Austino. Už jo ištekėjo kone iš karto, kai grįžo į Angliją, per vienuolika ten praleistų mėnesių palaidojusi bet kokias viltis pranokti sesę. Glaustis pas tėvus nebenorėjo, o tapdama Wallace’o žmona tikėjosi linksmo ir turtingo ponios gyvenimo. Tačiau po vestuvių paaiškėjo, kad jos išrinktasis – narkomanas, kenčiantis nuo maniakinės depresijos. Vyras nepasikeitė ir gimus dukrai Tracy, todėl po ketverių kartu pragyventų metų Jackie nutarė skirtis. Neilgai trukus Wallace’as nusižudė. 

Su antruoju vyru – naktinių klubų savininku amerikiečiu Oscaru Lermanu – pragyveno 27-erius laimingus metus. Teigiama, kad dėl Jackie jis net kurį laiką blaškėsi tarp JAV ir Anglijos. Pora atšoko vestuves sesers ir jos tuometinio vyro – aktoriaus Anthony Newley – namuose, bet apie tai, kad vėl išteka, Jackie nė nesivargino pasakyti tėvui. Kalbėdama apie šią santuoką pabrėžė, kad Oscarą tikrai mylėjo ir buvo jam ištikima. Jautėsi dėkinga ir už padrąsinimą rašyti, ir už pagalbą renkant pikantiškas paskalas pirmiesiems romanams. Šios santuokos metais gyvenimas tekėjo palyginus ramia vaga. Dienomis ji rašydavo ir būdavo mama: su Oscaru susilaukė dar dviejų dukrų – Tiffany ir Rory.

Vakarais galėdavo stebėti ir bendrauti – viešai ar slapta lankytis vyro klubuose „Ad Lib“, vėliau ir „Tramp“. Deja, Lermanas mirė nuo vėžio 1992-aisiais. Po šešerių metų ši baisi liga pasiglemžė ir sužadėtinį – gražuolį verslininką Franką Calcagnini. Beje, 1962-aisiais nuo vėžio mirė Jackie triumfo nesulaukusi jos motina. Tai buvo tikriausiai vienintelis dalykas, kurio rašytoja atvirai gailėjosi. 

Holivudas visiems laikams

Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje Jackie vis dėlto grįžo į Holivudą, palaidojusi svajones tapti aktore, bet tvirtai pasiryžusi įsilieti į prabangų ir jai tokį artimą vietinį gyvenimą. Juk niekada neslėpė, kad ten jaučiasi labiau sava nei gimtinėje. Honorarų į kojines nekišo – įsirengė prabangią vilą, pirko gražius drabužius. „Išleidusi naują knygą, visada save apdovanoju, – tvirtino ne kartą. – Tai gali būti tiek papuošalas, tiek nauja transporto priemonė.“ 

Gyvendama pačioje pramogų pasaulio kalvėje, rašė knygas ne vien apie žvaigždes ir seksą. 1974-aisiais išleido pirmąjį kriminalinį romaną „Lovehead“, vėliau smaginosi rašydama istorijas apie mafiozo Santangelo šeimą. Sukurpė net herojų pamėgtų receptų knygą. Daugumoje tokių kūrinių moterys tik leidžia vyrų uždirbtus pinigus, gimdo vaikus ir gamina valgį, o Jackie joms suteikė gerokai daugiau teisių ir galimybių, ypač savo mylimai herojei Lucky Santangelo. (Paskutinė šios sagos knyga išėjo likus vos kelioms savaitėms iki rašytojos mirties.) 

Holivude Jackie galėjo geriau rūpintis savo kūrinių ekranizacija, kurti pagal juos televizijos serialus. Beje, net keliuose pagal jos romanus pastatytuose filmuose pagrindinius vaidmenis atliko sesuo Joan. 

Net mylimų vyrų ligos ir mirtys netrukdė Jackie nuolat būti įvykių sūkuryje. Ji nenuleisdavo rankų, jei kai kas nors nepavykdavo. Pavyzdžiui, kai pokalbių laida „Jackie Collins Holivudas“ (1998 m.) patyrė fiasko, susikūrė paskyrų socialiniuose tinkluose (vien tviteryje turėjo 155 tūkstančius sekėjų) ir atvirai bendravo su skaitytojais. 

Savo knygose rašytoja buvo kandi, vulgari, net žiauri. Namie sentimentali netapdavo, tačiau artimuosius žavėjo ištverme, drąsa ir išmintimi.

Savo knygose rašytoja buvo kandi, vulgari, net žiauri. Namie sentimentali netapdavo, tačiau artimuosius žavėjo ištverme, drąsa ir išmintimi. „Ji buvo tas žmogus, kuris mus pažadindavo ryte, po pusryčių nuveždavo į mokyklą, pagamindavo pietus, pasiimdavo iš mokyklos, išklausydavo ir paguosdavo. Kartu sugebėdavo bendrauti su žmonėmis ir rašyti knygas“, – su meile kalbėjo dukra Tiffany. Jai antrino sesuo Rory, ne kartą pabrėžusi, kad namie Jackie virsdavo „pačia mieliausia ir jautriausia mama“. Beje, ne vienas biografas pabrėžia, kad idealūs santykiai su dukromis buvo vienas iš dalykų, ko Jackie visą gyvenimą pavydėjo sesuo Joan. 

Jaunesniosios sesers sindromas

Apie aktorės Joan ir rašytojos Jackie santykius parašyta ne viena knyga. Kai kurie biografai savo darbuose stengėsi įrodyti, kad jos visą gyvenimą buvo artimos bičiulės, kiti tikino, kad konkurencija ir seseriškas pavydas buvo vienas pagrindinių variklių, nuolatos stūmusių jas į priekį. Bene taikliausiai šiuos santykius prieš pat mirtį apibūdino patie Jackie: „Žinoma, vaikystėje buvo visko – kartą iš pavydo esu net iškirpusi Joan paltuko sagas; užaugusios mes visada buvome geros draugės. Tik niekada netrūko žmonių, kurie mėgino mus sukiršinti, pavydėjo mums sėkmės.“ 

Tiesa, apie tai, kad prieš šešerius metus Jackie buvo diagnozuotas krūties vėžys, žinojo tik dukros. Mylimai seseriai apie ligą ji prisipažino tik pačioje pabaigoje. Vėliau Joan sakė, kad į jos priekaištus Jackie atkirto: „Tiesiog nenorėjau būti tau našta.“ Sirgdama Jackie spėjo išleisti penkias knygas, o prieš pat mirtį duotuose interviu dalijosi šviesiais ateities planais ir tikino, kad jau įpusėjo rašyti memuarus darbiniu pavadinimu „Reform School or Hollywood“.

Žadėjo juose būti labai atvira, net ketino papasakoti iki šiol niekur neskelbtą ir „daugelį šokiruosiančią istoriją apie ne vienus metus trukusį ryšį su labai garsiu ir visiems gerai žinomu vyru“. „Mes buvome skirti būti kartu, bet kai jis buvo laisvas, aš turėjau kitą, ir atvirkščiai. Tikrai nerašysiu to, dėl ko mano vaikai galėtų gėdytis, tačiau toje istorijoje yra keletas labai įdomių momentų.“

Paklausta, kodėl tik dabar ryžosi apie tai prabilti, tikino: „Ilgainiui tampi išmintingesnė ir drąsesnė, nes pagaliau suvoki, kad tau tiesiog neberūpi, ką apie tave mano kiti, ir dėl nieko nebesigaili.“