Jane MORRIS (1839–1914) šiandien vadintume supermodeliu. Jos laikais nebuvo mados industrijos, mergina pozavo tapytojams, tačiau buvo tokia ryški, kad visam Londonui rūpėjo, ką ji vilki ir ką myli.
ATRADIMAS. Tapytojai prerafaelitai gyveno broliškai: jei vienas rasdavo gerą pozuotoją, visi ja dalydavosi. Jane nebuvo išimtis. Dante Gabrielis Rossetti ir Edwardas Burne’as-Jonesas ją sutikę teatre neteko amo: tarp sušukuotų ir korsetais suveržtų damų ji atrodė kaip ateivė iš kitos galaktikos – neįprastai graži, palaidais tankiais plaukais, vilkinti tuniką. Bėda, kad po šio pasimatymo ir pasiūlymo pozuoti egzotiška būtybė dingo. Bet vyrams pavyko: jie dar kartą sutiko Jane ir nebepaleido.
DAMA. Rossetti ją įsimylėjo iš karto, kolegos irgi dairėsi į Jane kaip katės į lašinius. Tačiau broliukai prerafaelitai neskubėjo vesti, o Viktorijos laikų panelės troško santuokos. Todėl Jane mikliai ištekėjo už pasipiršusio Williamo Morriso – talentingo menininko ir didelių turtų paveldėtojo. Tiesa, žemo, apkūnaus, nevalyvo, nemylimo. Bet arklininko ir skalbėjos dukra rado princą ir nesigilino į detales.