Jei, išgirdus žodį „mokslininkė“, mintyse ir šmėkšteli koks stereotipas, Ieva PLIKUSIENĖ (37) jį sugriauna vos pasirodžiusi. Jos protas puikiai dera su dailia išvaizda, o aistra chemijai ir fizikai – su meile šeimai ir įdomių patirčių kupinam gyvenimui. Įvertinta už pasiekimus Lietuvoje, šiemet Ieva tvirtai įžengė į tarptautinę areną: laimėjo „L’Oréal-UNESCO“ programos „Mokslo moterims“ Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą.
Paryžiaus UNESCO rūmų scenoje, kur birželį įteikti Kylančių talentų apdovanojimai penkiolikai laureačių iš įvairių pasaulio šalių, daugelio žiūrovų žvilgsniai krypo į lietuvę, pasipuošusią Juozo Statkevičiaus suknele. Nėra abejonių: raudoni kilimai ir dizainerių suknelės mokslininkėms tinka taip pat puikiai, kaip ir balti laboratorijų chalatai. Prestižinis apdovanojimas chemijos mokslų daktarei Ievai Plikusienei atiteko už koronaviruso baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus taikant naujosios kartos optinius-akustinius jutiklius.
Argi ne paradoksas: didžiausią sėkmę karjeroje jums atnešė... koronavirusas?
Taip išeina (juokiasi). Aš dirbu dviejose vietose: Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete bei Fizinių ir technologijos mokslų centre. Su kolegomis tyrinėjame daug objektų – koronavirusas tėra vienas iš jų, tačiau pastaraisiais metais jis itin aktualus. Jis tapo nauja terpe, kurioje galėjome pritaikyti seniai įgytą patirtį. Todėl man keista girdėti, kad kai kurie žmonės baiminasi COVID-19 vakcinų, nes jos esą „sukurtos pagal naują technologiją“: tai netiesa, mRNA technologija nėra jokia naujiena, ji žinoma jau keturiasdešimt metų.
Tikrai nenutiko taip, kad vakcina buvo išrasta per pusmetį: mokslininkai šioje srityje turėjo daugelio metų įdirbį, o susidūrę su nauja problema suprato, kad ją spręsdami gali pritaikyti savo patirtį. Beje, ši technologija kadaise buvo kuriama vėžiui gydyti – bet puikiai panaudota ir kovai su koronavirusu.