Jauniausia „Eurovizijos“ atrankos dalyvė P. Valentaitė: scenoje sulaužyta kėdė – tam tikras simbolis

Kaip atrodys tavo dvi paskutinės dienos iki nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo „Žalgirio“ arenoje? Repeticijos ar poilsis?

Darbo tikrai dar bus, kadangi šeštadienį turėsime galimybę repetuoti „Žalgirio“ arenoje, tačiau dažniausiai stengiuosi susidėlioti pirmąsias dienas intensyvesnes, o paskui šiek tiek atsipūsti. Geras poilsis ir ramybė – daug svarbiau negu nuolatinis repetavimas, beto jaučiuosi jau pasiruošusi ir užtikrinta dėl to, ką darau.

Kada gerbėjai sužinos, kurią dainos versiją „1,2,3“ atliksi finale, ar tai bus siurprizas tą lemtingąją dieną?

Aš manau, kad įdomiau palikti intrigą. Finale pamatysite, ką keisiu ir kokią versiją atliksiu. Juk didžiausias įspūdis būna tuomet, kai kažko mažiausiai tikiesi, tad ir šiuo atveju – to stengiuosi laikytis, juk didysis finalas jau čia pat!

Dėl dviejų pateiktų dainų versijų paprašei ir Lietuvos žmonių nuomonės, tačiau komisijai antroji versija patiko labiau. Ką darysi, jei nuomonės išsiskirs. Kieno nuomonė tau svarbesnė?

Nuomonės kol kas neišsiskyrė, vis dėlto balsavimo rezultatai rodo, kad žmonėms labiau patinka akustinė dainos versija ir jos pasirodymas. Stengiuosi atsižvelgti tiek į komisijos, tiek į žiūrovų pasiūlymus, tačiau scenoje noriu būti užtikrinta, dėl to darau tai, kas man pačiai patinka ir tinka.

Dėl pakeistos dainos versijos per pastarąją savaitę teko išklausyti daug pastabų? Ar vis dėl to gavai daugiau komplimentų?

Daugiau komplimentų. Sulaukiau, kaip niekada daug palaikančių žinučių, į kurias iki šiol atrašinėju ir jų vis daugėja. Tačiau tikrai pastebėjau, kad yra ir nemaža dalis žmonių, kurie labai nori, kad sugrįžčiau prie to, ką dariau ankščiau. Tikiuosi, kad klausytojai, kuriems patinka mano muzika ir aš, supras ir palaikys, nepaisant to, kokį sprendimą priimsiu. Visuomet būna dvi pusės, tad surasti tą aukso viduriuką – sudėtinga.

Tau pats geriausias „Eurovizijos“ pasirodymas „ever“ (iš visų ten dalyvavusių šalių)?

Iš tikrųjų, niekad nežiurėjau „Eurovizijos“ iki praėjusių metų, tik žinojau, kad toks konkursas yra. Tad nemačiau, kokie pasirodymai buvo. Žinau tiek, kad dažnai Švedijos atranka atrodo labai stipriai, tarsi jau didžioji „Eurovizija“.

Sakoma, kad tie kas stengiasi pakartoti kokio nors atlikėjo sėkmę, jį kartodami – niekada nesulaukia žiūrovų palaiminimo. Sutiktum? Ar manai, kad galima paėmus tam tikrus momentus iš vieno ar kito pasirodymo sukurti kažką naujo?

Manau, kad jei darai viską užtikrintai, tiki tuo, visada pavyksta! Net jei, nuo kažko įsikvėpi vistiek nedarai taip pat, nes esi kitas žmogus, atneši dalelę savęs.

Viskas yra jau sugalvota, tačiau reikia stengtis būti savimi ir tai savaime bus kažkas naujo.

Bandai įsivaizduoti, ar pralaimėjusi dar dalyvautum nacionalinėje atrankoje? Kiek kartų būtų „jau gana“?

Apie tai dabar negalvoju, man patinka šis projektas, tačiau neįsivaizduoju savęs, kaip nuolatinės dalyvės. Manau, dviejų kartų pakanka ir reikia pertraukos.

Kelis kartus keitei savo sceninį įvaizdį. Jau sugalvojai, ką rengtumeis, jei atstovauti Lietuvai vyktum į „Euroviziją“?

Drabužiai man patinka. Tai dar viena saviraiška. Mėgstu, kai drabužis man padeda jaustis geriau ir suteikia pastikėjimo. Apie rūbą scenoje dar negalvojau, bet jau svajoju apie visas sukneles, kurias devėčiau ant raudonojo kilimo, o ekspermentuoti tikrai mėgstu, todėl rengtis, drąsiai ir ryškiai nebijau.

Pakalbėkime apie tą scenoje sulaužytą kėdę... Kodėl būtent toks triukas, kas pasiūlė? Dalia Ibelhauptaitė pastebėjo, kad šiam žingsniui trūksta ekspresijos. Kažkaip atsižvelgsi į jos nuomonę?

Tai buvo surišta su dainos idėja. Kedės sudaužymas simbolizuoja išilaisvinimą. Taip padaryti pasiūlė Gytis Ivanauskas, mano pasirodymo choreografas. Ji man nuo pat pradžių patiko ir tiko. Manau, padirbėsime ties tuo, kad pasirodymas atrodytų dar įspūdingiau. Pažadu, finale staigmenų dar bus!